Taikomoji aplinkosauga

Žmonijos evoliucija neatskiriamai susijusi su vis aktyvesniu poveikiu gamtinei aplinkai. Būdinga pastarųjų dešimtmečių tendencija - žmogaus poveikio gamtai galimybės pradėjo gerokai viršyti jo galimybes suprasti, įvertinti ir numatyti šios veiklos pasekmes, kurios gana dažnai būna netikėtos ir nepageidautinos. Ypač aštri šiuo metu gamtos aplinkos užterštumo problema, kuri mūsų kartos akivaizdoje iš lokalinės peraugo į regioninę ir įgauna globalinį pobūdį. Tapo akivaizdu, kad neturint savalaikės, objektyvios ir pakankamai unifikuotos informacijos apie gamtos būklę ir pagrindinių jos komponentų antropogeninių pokyčių tendencijas, neįmanoma racionaliai naudoti gamtos išteklius ir efektyviai valdyti gamtos aplinkos kokybę.
Iki šiol Lietuvoje realiai funkcionavo palyginti nebloga upių užterštumo stebėjimo sistema, Kuršių marių ir Baltijos jūros užterštumo stebėjimai modifikuojami, atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus. Kitų biosferos komponentų monitoringas buvo nepakankamai išvystytas. Iki 1992 m. buvo nuolat stebima 5 ežerų būklė, atmosferos užterštumo kontrolė nuolat vykdoma tik 7 stambiausiuose miestuose ir pramonės centruose. Nors pastaruoju metu vis svarbesni darosi regioninio masto efektai, dauguma aplinkos būklės stebėjimo tarnybų Lietuvoje buvo orientuotos į lokalinių efektų išaiškinimą. Nepakankamas dėmesys skirtas išsklaidytai žemės ūkio taršai stebėti ir jos poveikiui vertinti. Per mažai įdiegti biologiniai monitoringo metodai, kurie įgalina integruotai įvertinti taršos poveikį gyvajai gamtai ir dažniausiai esti pigesni už fizinius ir cheminius metodus. Iki šiol nebuvo ir centralizuotos duomenų apie gamtos aplinkos būklę ir gamtos išteklius bazės, dėl to labai sumažėja galimybė kompleksiškai vertinti vykstančius antrapogeninius procesus, sudaryti matematinius modelius ir prognozuoti, taigi ir panaudoti esamą informaciją realiems gamtinės aplinkos kokybės valdymo klausimams spręsti.
Svarstant ekologinio monitoringo sistemos kūrimo ir jos plėtojimo klausimus, visada iškyla rimtas pavojus perkrauti ją, bandant traktuoti monitoringą kaip viską apimančią stebėjimų bei tyrimų sistemą. Iš tikrųjų jau seniai vykdomi gamtos išteklių ar įvairių gamtinių procesų stebėjimai bei tyrimai gali būti traktuojami kaip monitoringas plačiąja prasme. Tačiau ekologinio monitoringo koncepcija atsirado ir pats terminas „monitoringas“ labai paplito tik kaip antropogeninio poveikio biosferai ir įvairiems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!