Taikomoji aplinkos apsauga

ĮVADAS Aplinkos apsauga (aplinkosauga) – natūralios ir žmogaus paveiktos ar sukurtos aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Pagal UNESCO priimtą apibrėžimą aplinka - tai pasaulio dalis, kurią žmogus naudoja, veikia ir prie kurios prisitaiko. Ją sudaro įvairūs sąveikaujantys gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, jų įvairovė. Aplinkosauga dažnai siejama su gamtosauga, bet šios reikšmės skiriasi. Gamtos apsauga palaiko sąveiką tarp žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos. Ji padeda racionaliai naudoti ir atkurti gamtinius išteklius, saugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo kenksmingų tiesioginių ir netiesioginių ūkinės veiklos poveikio padarinių. Aplinkosaugos prasmė yra platesnė. Aplinkosaugos tikslas–ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti prielaidas tolygiam visuomenės gerovės kilimui bei dvasinės kultūros plėtotei (pasauliniu, teritoriniu ir vietiniu mastu). Nors aplinkosaugos kokybė priklauso nuo atskirų valstybių (teritorijų) ekonominės raidos, bet pagal tai jos apsaugą diferencijuoti galima tik iš dalies, nes biosfera yra nedaloma. Visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje reguliuoja, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą valstybėje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje nustato įstatymai (Lietuvoje – Aplinkos apsaugos įstatymas). 1. TEORINĖ DALIS KLIMATO KAITA LIETUVOJE Klimato kaita priskiriama prie didžiausių aplinkosauginių problemų, su kuriomis susiduria visa pasaulio bendruomenė. Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Todėl Lietuva yra potencialiai atvira tiek neigiamiems globalinių klimato pokyčių padariniams, tiek ir teigiamiems „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų emisijos mažinimo rezultatams. Nuo XX a. pradžios globali Žemės troposferos oro temperatūra pakilo apie 0,8 º C. Svarbiausia priežastis, dėl kurios prasidėjo visuotinis klimato atšilimas – šiltnamio efektą stiprinančių priemaišų – anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), sieros heksafluorido (SF6), azoto oksidų (NOX), hidrofluoranglaivandenilių (HFC‘s), perfluorangliavandenilių (PFC‘s) koncentracijos didėjimas atmosferoje dėl žmogaus ūkinės veiklos. Kur atsiranda šiltnamio efektą sukeliančios dujos? • CO2 sudaro apie 80% visų išmetamų dujų dėl namuose, automobiliuose, gamyklose, elektros jėgainėse deginamo iškasamo kuro (naftos, gamtinių dujų, akmens anglies), kertamų ir deginamų miškų bei cemento gamybos; • net 60 % metano (CH4) į atmosferą išmeta žmogus; šios dujos susidaro iš užkastų atliekų, galvijų ūkiuose, deginant iškasamą kurą, valant nutekamuosius vandenis ir išskiriamos kitose pramonės šakose; • azoto suboksidas (N2O) taip pat kaip ir CO2 atsirandantis tiek natūraliai, tiek įtakojant žmogaus veiklai. Dėl industrializacijos į atmosferą jo patenka 17 % daugiau. Ši medžiaga išsiskiria iš trąšų, iškasamo kuro, degant miškams ir pasėlių likučiams. Lietuvos klimatas priklauso ne tik nuo teritorijos geografinės padėties, bet ir nuo atmosferos cirkuliacijos, t.y. cikloninių ir anticikloninių darinių bei įvairios kilmės oro masių advekcijos. Šie procesai užtikrina nenutrūkstančią šilumos ir drėgmės apykaitą tarp žemynų ir vandenynų, taip pat tarp žemės paviršiaus ir atmosferos (Bukaitis). Atmosferos cirkuliaciją Lietuvos teritorijoje formuoja trys klimatui svarbūs slėgio centrai: Šiaurės Atlanto (Islandijos) žemo slėgio sritis, Azorų anticiklonas ir Azijos anticiklono vakarinis gūbrys. Šių centrų išsidėstymui, atsižvelgiant į Lietuvos padėtį, ir aktyvumo kitimui būdinga ne tik metinis ciklas, bet ir ilgalaikiai, kelis ar net keliolika metų trunkantys svyravimai. Klimato kaitą dar lemia heliofiziniai faktoriai (Saulės aktyvumas ir geomagnetinis aktyvumas) ir tolimieji ryšiai su stambaus masto hidrometeorologiniais procesais (El – Nino, NAO, AO ir kt.). Žmonės ir ekosistemos turi prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl svarbu skleisti informaciją apie jau vykstančius pokyčius. O padėčiai stabilizuoti reikia labai didelių pastangų tiek politiniame lygmenyje, tiek nevyriausybiniame sektoriuje. Labai svarbi kiekviena iniciatyva. Lietuva, kaip ir dar 164 pasaulio valstybės, yra ratifikavusi svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolą – ir laikosi visų jo reikalavimų. Kioto protokolas numato, kad Europos Sąjunga iki 2012 m. į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį sumažins 8 %, palyginti su 1990 m. Tokį įsipareigojimą pasirašė ir Lietuva. Apie tai, kaip įgyvendiname Kioto protokolo reikalavimus, mūsų šalis nuolat atsiskaito JTBKKK sekretoriatui ir Europos Komisijai. Atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių. Ją mažinti – visos tarptautinės bendruomenės uždavinys. Šį uždavinį Lietuva gana sėkmingai įgyvendina. Lietuvoje per pastaruosius 15 metų (1990-2005 m .) išmetamų šiltnamio dujų kiekis sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 48 mln. tonų 1990 m. iki 22 mln. tonų 2005 metais. Beveik trečdalį šių dujų (32 %) išmeta „Mažeikių nafta“ ir Vilniaus, Lietuvos, Kauno, Mažeikių elektrinės bei kitos energetikos sektoriaus įmonės, degindamos kurą energijai gaminti. Maždaug po penktadalį išmetimų tenka transportui (21 %) bei stambesnėms pramonės įmonėms (22 %) – „Achemai“, „Naujajam kalcitui“, „Akmenės cementui“ ir kt. Kiek mažiau (18 %) – žemės ūkiui. Likusi dalis (7 %) – atliekų tvarkymui ir vandenvalai. Palyginti su didžiosiomis valstybėmis, Lietuvoje per metus išmetamų šiltnamio dujų kiekis sudaro labai mažą dalį – 0,05 % pasaulinio kiekio. Didžioji dalis tenka JAV (20 %) ir Kinijai (15 %). Jeigu išmetamų dujų kiekį padalytume iš šalies gyventojų skaičiaus, tai kiekvienam JAV gyventojui tektų 25 t, ES gyventojui – 10 t, o Lietuvos gyventojui – 4 tonos. Viena pagrindinių priemonių šiltnamio dujų išmetimams mūsų šalyje mažinti – energijos taupymas. Ji taupoma gamyboje diegiant energijai mažai imlias technologijas, modernizuojant elektrines ir katilines, vis plačiau naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atnaujinant daugiabučius namus ir didinant jų energinį naudingumą. Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, planuojama iki 2020 m. atnaujinti beveik 80 %, t. y. apie 15 tūkst. senų daugiabučių namų. Tai leis sutaupyti ne mažiau kaip 30 % šiluminės energijos ir sumažinti atmosferos taršą šiltnamio dujomis net 400 tūkst. tonų per metus. Lietuvai įgyvendinant Kioto protokolo reikalavimus problemų kils po 2009 m., uždarius Ignalinos AE, kai elektros energijai gaminti teks sunaudoti gerokai daugiau iškastinio kuro ir į atmosferą bus išmetama daugiau šiltnamio dujų (B. Vėsaitė, 2007). Kitas informatyvus klimato kaitos rodiklis – Baltijos jūros leduotumas. Jau daugiau kaip 40 metų Baltijos jūros leduotumas nė karto nepasiekė 90 % akvatorijos (žr. 1 pav.). Tai byloja apie žiemos temperatūros kilimą ir žiemos sezono trumpėjimą. Paskutinį kartą Baltija buvo užšalusi 1963 m. 2007-2008 m. žiemą užšalo 3. Birutė Vėsaitė “Klimato kaitos politika Lietuvoje”, Diskusija "Klimato kaita Lietuvoje: rizikos įvertinimas ir valdymas". Palanga, 2007 m. rugsėjo 12 d. 4. Klimato kaita – kas tai? Pažintinis leidinys jaunimui, Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas. Dirvožemio tarša ir jos nustatymo metodai 1. D. M. Brazauskienė. Agroekologija ir chemija – Kaunas, Naujasis lankas, 2004. 2. R. Makarskaitė, O. Motiejūnaitė, E. Šapokienė. Aplinkotyra – Utena, Utenos Indra, 2000 3. J. Daukšas. Aplinkos apsaugos technologijos – Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2004 4. B. Jankauskas. Dirvožemio erozija – Vilnius, Margi raštai, 1996 5. N. Kačergienė, R. Vernickaitė. Sos gyvybei žemėje – Vilnius, Diemedžio leidykla, 1999 Teršalų plitimas aplinkoje 6. D. Paliulis. Aplinkos taršos nustatymo metodai – Vilnius, Technika, 2004 Strateginis triukšmo žemėlapiai 1. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo Dirvožemio taršos modeliavimas 1. Pranas Baltrūnas, Donatas Butkus, Vytautas Ošinskis, Saulius Vasarevičius, Aušra Zigmontienė. Aplinkos apsauga, Vilnius, „Technika“ 2008

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!