Bendroji ekologija ir aplinkos apsauga

Akademija, 2007
1. Ekosistemų sukcesija.
2. Ozono sluoksnio problema Lietuvoje ir pasaulyje.
3. Saugomos teritorijos: Regioniniai parkai Jūsų rajone (Raseinių rajonas).
Ekosistema – tai sausumos paviršiaus ir vandens dalis,kurioje gyvena augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, kartu su negyvąja aplinka(abiotine) sudarantys vieningą kompleksą, kuriame nuolat vyksta medžiagų ir energijos apykaita.Ekosistemą sudaro gyvojo ir negyvojo pasaulio komponentai.Gyvojo – biocenozė, negyvojo – ekotopas. Ekosistemos pagrindinės funkcijos:1)medžiagų, energijos ir informacijos apykaita2) dinaminė pusiausvyra3)funkcinis stabilumas4)autoreguliacija5)mitybos piramidės išlaikymas.
Per daugelį metų ekosistemose keičiasi aplinkos gyvenimo sąlygos.Vieni pokyčiai būna trumpalaikiai(grįžtami), o dauguma – ilgalaikiai, nuoseklūs, visiškai keičiantys ekosistemą.Tas reiškinys, kai ekosistema per tam tikrą laiką, su tam tikru nuoseklumu pasikeičia į kitą ekosistemą, vadinamas ekosukcesija. Kai sukcesijos pokytis vyksta dėl vidinių ekosistemos tarpusavio santykių(konkurencijos, plėšrumo), vadinama autogenine sukcesija, o kai pokyčiai vyksta dėl išorinių sąlygų – audros, gaisro, ilgalaikio potvynio- alogeninė sukcesija.Ekosistemos bendrijų sukcesija vyksta tol, kol susidaro tam tikra pusiausvyra tarp abiotinių ir biotinių komponentų.Santykiška pusiausvyra tarp bendrijos komponentų, kuria baigiasi progresyvios ekosistemos vystymasis vadinama terminaline stadija, o stabilizuota terminalinė stadija vadinama klimaksine sistema. Sukcesijos pastebimos pievose, pelkėse, miškuose, apleistuose ž.ū plotuose ir t.t. Bendrijos vystymasis neapgyvendintoje teritorijoje(smėlynuose, uolose ir pan.)vadinama pirmine sukcesija, o ten, kur ankščiau gyveno tam tikra bendrija – antrine sukcesija.
Pirminės sukcesijos pradinė stadija vadinama pirmine bendrija. Pavyzdžiui, vidutinio klimato miškų sukcesijos pradinėje stadijoje augalai įsikuria ekstremaliomis (lot. extiemus — kraštinis) aplinkos (temperatūros, drėgmės, dirvožemio ir kt.) sąlygomis. Pionieriais pa­prastai tokioje vietoje būna kerpės, kurių sporas čia atneša vėjas.
Kerpių sporos ant visiškai sauso substrato (akmenų, uolų, dirvo­žemio) gali sudygti ir augti esant drėgnam ir šiltam orui. Tokioje vietoje kerpės tuojau pat pradeda keisti aplinką. Apmirusias kerpes skaido (pūdo) bakterijos arba grybai (jų sporas taip pat atneša vė­jas) ir taip pamažu pradeda kauptis organinė medžiaga. Be to, ker­pėmis minta kai kurie vabzdžiai. Vabzdžiams žuvus, dirvožemyje taip pat kaupiasi organinės medžiagos ir biogeniniai elementai. Nors dirvožemio sluoksnis čia labai plonas, tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!