Teisinė aplinkosauga

Šiandien pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Tiek ekonominis, tiek ir socialinis progresas priklauso nuo planetos aplinkos būklės, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, racionalaus gamtinių išteklių naudojimo.
Aplinka - gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję komponentai (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos) bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės ekosistemos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje sakoma: "Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvuniją". Tai reiškia, kad aplinkos apsauga yra viena iš valstybės funkcijų, taip pat ir visų valstybės institucijų, realizuojančių valstybės funkcijas, konstitucinė pareiga ir neatskiriama jų kompetencijos dalis.
Aplinkosauginė teisė - tai kompleksinė teisės šaka, kurią sudaro visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kylančius užtikrinant racionalų gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą, jų atstatymą ir gausinimą, saugant ir gerinant gamtinę aplinką, siekiant užtikrinti ekologinius visuomenės poreikius.
• Aplinkos apsaugos prioritetai.
1. Aplinkos(ekologinė) teisė
1.1. Aplinkos teisės samprata
Pirmiausia buvo pradėti reguliuoti žemės santykiai, nes tai – nacionalinis turtas ir valstybės teritorinė bazė. Taip susiformavo žemės teisė. Po to atsirado ir kitų gamtinių išteklių naudojimo reguliavimas žemės teisės ribose. Vystantis reguliavimui jis sudėtingėjo – atsirado miškų, vandenų, žemės gelmių ir pan. įstatymų leidyba. Iš žemės teisės išsiskyrė kitos teisės šakos – miškų, vandenų, žemės gelmių, gyvūnijos teisė, tie santykiai buvo reguliuojami savarankiškai, apėmė ne tik naudojimo santykius, bet įėjo ir normos, reguliuojančios reguliavimo ir apsaugos santykius.
Vykstant ekologinio-teisinio reguliavimo integracijai, iš teisės šakų, reguliavusių tam tikrų gamtos objektų (žemės, miškų, žemės gelmių ir kt.) naudojimą ir gamtos apsaugą, susiformavo aplinkos teisė. Tai yra aplinkos teisės normų, reguliuojančių visuomeninius aplinkos apsaugos ir naudojimo santykius, remiantis elgesio atitikimu ekologiniams reikalavimams, siekiant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!