Švietimo finansavimas

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“. Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje. Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Šias ir kitas ,su švietimususijusias problemas norėčiau aptarti šiame darbe.
1. Švietimo įstaigos iš valstybės ar savivaldybės lėšų finansuojamos tik proporcingai besimokančiųjų skaičiui (neskiriant papildomo finansavimo nei remonto, nei jokiais kitais atvejais), nepaisant nuosavybės formų ar kitų kriterijų. Šis principas yra nustatytas įstatymu. Mokiniui perėjus į kitą švietimo įstaigą valstybės finansavimas taip pat pervedamas į kitą įstaigą.
2. Valstybės finansavimas švietimui nustatomas Valstybės biudžete nurodant finansavimą, tenkantį vienam mokiniui vieną mėnesį (Atitinkamai būtina peržiūrėti Valstybės ir Savivaldybių biudžetų santykį).
3. Preliminariai vieno besimokančio finansavimo suma nustatoma padalinant šiuo metu švietimui skiriamo finansavimo sumą iš visų besimokančiųjų skaičiaus (ilgainiui toks finansavimas turėtų mažėti arba likti tik kaip socialinė priemonė). Vieno besimokančiojo finansavimo suma gali skirtis tik priklausomai nuo besimokančiojo amžiaus (klasės).
4. Gautas valstybės lėšas bei savo turtą švietimo įstaigos naudoja savo nuožiūra, nenustatant jokių išlaidų normatyvų. Švietimo įstaigoms suteikiama ūkinė laisvė.
5. Papildomas valstybės ar savivaldybės finansavimas švietimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!