Šventvietės

Šventvietės - tai ne vien kalva ar akmuo. Dažniausiai jos turi savo vardus ir yra gaubiamos nepaprastų padavimų bei tikėjimų. Retkarčiais žmonės tebetiki, kad šios vietos teikia laimę ir sveikatą. Jos įamžina gamtos ir kultūros sąlytį, dievų ir žmonių istoriją. Taigi, šventvietės yra viena nuostabiausių priešistorinės Lietuvos realijų.
Senųjų šventviečių problematikai mokslo darbuose tenka kuklus vaidmuo, nes juose dvasinės kultūros realijas įprasta analizuoti atsietai nuo šventviečių. Pastarosioms iki šiol skirtos vos kelios specialios studijos, tad šventvietės paprastai apibūdinamos remiantis negausiais rašytiniais šaltiniais, o plati jų įvairovė iliustruojama tik vienu kitu tyrinėtų paminklų pavyzdžiu.
Šventvietės yra tiesiogiai susiję su baltų ir lietuvių religijos samprata, jos geneze bei raida. Didelė dalis sakralųjį statusą turinčių objektų yra gamtinės prigimties, o apeigos čia dažnai nepalikdavo materialių pėdsakų. Sulig oficialiu Lietuvos krikštu 1387 m. senąsias šventvietes imta naikinti arba jų gyvavimą įprasminti krikščioniškai. XIX-XX a. užfiksuota tik maža šios rūšies paminklų dalis. Daugeliu atveju apie juos bylojo vien tik vietovardžiai, padavimai bei tikėjimai, ir tik retais atvejais specifinė objekto išvaizda, ten aptinkami radiniai, epizodiškai vykstančios žmonių apeigos.
Baltų religijos šventos arba kulto vietos yra vadinamos alkomis arba senosiomis šventvietėmis; kulto statiniai - šventyklomis; didelį plotą užimanti šventvietė (pvz., girios masyvas) arba šventviečių kompleksas, išsidėstęs tam tikroje teritorijoje - šventa vietove; vienos rūšies (tipo, grupės) šventviečių gyvavimas apibrėžtoje teritorijoje vienu ar skirtingais laikotarpiais, vadinamas atitinkamos rūšies šventviečių tradicija.
Tyrinėjimų apžvalga.
Iki XIX a. pabaigos vyravo tendencija aprašyti vieną kitą įdomesnę šventvietę, pateikti apie ją pasakojamus padavimus (M. Balinskis, L. A. Jucevičius, A. H. Kirkoras, E. ir K. Tiškevičiai, E. Volteris). Labiau išsiskiria T. Narbuto bei S. Daukanto pastangos senąsias šventvietes įtraukti į platesnių - baltų religijos ir mitologijos - tyrimų lauką. XIX a. pabaigos - XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžią geriausiai apibūdina palyginti profesionalus šventviečių registravimas (L. Kšivickis, F. V. Pokrovskis, V. Šukevičius), pavienių paminklų aprašymai (J. Totoraitis, J. Vitortas, J....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!