Sveikatos apsaugos sistemos būklė

Nuo 1991 m. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje jvyko daug svarbių poslinkių, sukurti teisiniai pagrin­dai sveikatos apsaugos reformai vykdyti. Buvo priim­ta keletas labai svarbių įstatymų, jdiegti finansavimo mechanizmai, būtini sveikatos sistemai pertvarkyti.
Didelė dalis ligoninių dirba nepakankamai efekty­viai, ypač mažesniuose miestuose. Kita vertus, pa­čioms ligoninėms bei jose dirban­čiam personalui išlaikyti tenka žymi sveikatos priežiūros išlaidų dalis To­dėl niekam nekelia abejonių tai, kad, uždarius dalj ligoninių, sujungus jas ' arba perprofiliavus į slaugos namus „■ ar panašias jstaigas, atsirastų finan-. sinių išteklių, kuriuos galima būtų panaudoti daug racionaliau ir efekty­viau Suprantama, kad ligoninių už­darymas ne vie^i medicininė, bet pirmiausia - sociali­nė ir, be abejonės, politinė problema, kurią turėtų padėti spręsti šalies Vyriausybė. Uždarant ligoninę vienoje ar kitoje šalies vietoje, turėtų būti sustiprinta pirminė sveikatos priežiūra, greitosios medicinos pa­galbos tarnybos, sukurta ligonių nuvežimo į artimiau­sią stacionarią.gydymo įstaigą sistema ir kt.
1998 m. liepos mėnesj priimta ir Seime patvirtinta Lietuvos sveikatos programa yra pirmasis strateginis dokumentas, apibrėžiantis svar­biausius sveikatos priežiūros prioritetus, tikslus bei uždavinius arti­miausiam dešimtmečiui.
Programoje numatyta, kad viena prioritetinių sveikatos apsaugos sistemos grandžių turėtų tapti pirminės sveikatos priežiūros (PSP) grandis Pirminei sveikatos priežiūrai pastaraisiais metais buvo skirta žymi valstybės investicijų dalis. Svarbiausi pasiekimai pirminėje svei­katos priežiūros grandyje būtų šie: sukurtas pirminės sveikatos prie­žiūros finansavimo bei valdymo mechanizmas, pradėti rengti bendro­sios praktikos gydytojai, jkurti ir reikiama jranga aprūpinti gydytojų darbo kabinetai, išplėstas mokymo ir perkvalitikavimo tinklas ir kt.
Kita vertus, pirminės sveikatos priežiūros sistemoje pokyčiai vyksta per lėtai ir yra nepakankami. Tai priklauso nuo keleto objektyvių ir subjektyvių veiksnių: nepakankamas bendrosios praktikos gydytojų (BPG) bei jų „komandų" skaičius, įrangos stygius, per mažas visuo­menės informavimas apie pirminę sveikatos priežiūros reformą.
Preliminariai apskaičiuota, kad plėtojant pirminį sveikatos priežiū­ros lygj ir šeimos priežiūrą Lietuvai reikėtų apie 2000 bendrosios praktikos gydytojų, tačiau 2001 m. šios specialybės licencijas turėjo tik 897 gydytojai (2,6 gydytojo 100 000-ių gyventojų). Pastaruoju me­tu situacija gerėja, ypač daugėjant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!