Voliuntaristinis sveikatos mokymo modelis

Sveikatos stiprinimas = Visuomenės sveikatos politika + Sveikatos ugdymas + Įvairių sektorių bendradar- biavimas sveikatos labui Sveikatos stiprinimas yra procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti. Sveikatos mokymas yra pagrindinė sveikatos stiprinimo priemonė. Vienas iš pagrindinių sveikatos mokymo tikslų yra propaguoti sveikesnę elgseną. Žmogaus elgesys gali būti pagrindinė sveikatos problemų priežastis, bet taip pat gali būti ir pagrindinis jų sprendimo būdas: pakeisdami savo elgesį jie gali išspręsti daugelį problemų ir neleisti kilti naujoms. VOLIUNTARISTINIS MODELIS K. Tones, 1995 VOLIUNTARISTINIS MODELIS Voliuntaristinis sveikatos mokymo modelis – orientuotas į laisvą asmens pasirinkimo skatinimą. Šis modelis pasižymi liberaliomis idėjomis, sveikata čia suprantama kaip asmens siekis, bendros gerovės dalis. Savanoriškas dalyvavimas sveikatinimo mokymuose yra labai svarbus, tačiau būtinas žmonių supratingumas ir bendradarbiavimas norint pasiekti rezultatų. Sveikatos mokymo tikslai ir rezultatai priklauso nuo pasirinkto sveikatos mokymo modelio. Šiam metodui įgyvendinti pasirenkami tradiciniai mokymo metodai kaip paskaita, pokalbis, konsultavimas, TV, radijo laidos, praktinės pratybos, grupės diskusija, vaidmenų atlikimas, atvejo analizė, žaidimai, seminarai, ,,minčių lietus“ ir kt. NUTUKIMAS IR NERACIONALI MITYBA Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2012 m. atliko Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą ir nustatė, kad mitybos įpročiai kinta tinkama linkme, bet nepakankamai, išlieka problema fizinio aktyvumo mažėjimo ir nutukusių bei antsvorį turinčių gyventojų skaičius tendencingai didėja. Žmonės vis rečiau gamina maistą namuose, dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusgaminius, dažnai užkandžiauja, todėl su maistu gauna daug energijos, kurios neišnaudoja fizinės veiklos metu bei įtakos daro socialinė nelygybė. Nutukimas yra susijęs su lėtinių neinfekcinių ligų paplitimu, kaip II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis vėžio formomis, sąnarių ligomis, obstrukcine miego apnėja ir kitomis NUTUKIMAS IR NERACIONALI MITYBA Pulimeno M. ir kt. (2020) autoriai savo publikacijoje, teigia kad veiksmingi prevenciniai metodai mokykloje turėtų kelti mokinių motyvaciją asmeniniam sveikatos žinių įsisąmoninimui ir ugdyti jaunų žmonių kritinį mąstymą apie žalingiausias dažniausiai rizikingo elgesio pasekmes. Pedagogai turėtų būti tinkamai apmokyti sveikatos temomis ir tapti novatoriškiausių metodų ekspertais, kad galėtų veiksmingai įtraukti studentus į sveiką gyvenimo būdą. Integruojant voliuntaristinį sveikatos mokymo modelį mokyklos turi plačias galimybes kurti savitą modelį bei turėti savo filosofiją. Mokyklos suinteresuotos stiprinti mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo bei sveikatai palankią aplinką. Jos gali rinktis tarp sveikatą stiprinančios mokyklos modelio ar aktyvios mokyklos modelio, o idealiausia abu modeliai vienoje mokykloje, bet tam reikalinga finansinė parama ir bendruomeninė parama, ši atsakomybė priklauso vietos savivaldybėms. MAŽAS FIZINIS AKTYVUMAS Valintėlienė R., ir kt. autorių atliktame Lietuvos suaugusių gyventojų fizinio aktyvumo nustatymo tyrime, naudojant PSO parengtą Pasaulinį fizinio aktyvumo klausimyną (GPAQ), padarė išvadas, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus suaugusiųjų, moterų ir asmenų su aukštąjį išsilavinimą turinčių grupėse, itin ilgas laikas praleidžiamas sėdint, o laisvalaikiu fizine veikla užsiimančių asmenų skaičius itin mažas. Tyrėjai rekomenduoja, kad fizinio aktyvumo įtakos sveikatai pripažinimas ir jo skatinimas turėtų būti nuosekliai įgyvendinamas per intervencines strategijas, ilgalaikį tarpsektorinį bendradarbiavimą, kuris skatintų individualų ir organizacinį elgsenos keitimą, kuriant naujas socialines normas. Fizinio aktyvumo skatinimas svarbus įvairiose amžiaus grupėse, atsižvelgiant į veiklą ir galimybes. Vienas iš būdų, tinkantis skatinti įvairių amžiaus grupių, įskaitant ir vyresnio amžiaus žmones, fizinį aktyvumą, yra šiaurietiškas ėjimas, sportinių renginių organizavimas darbo vietose, bendruomenėse organizuojami renginiai, ugdymo įstaigose ir kt. STRESAS Rūpinimasis visuomenės psichikos sveikata ugdant bendruomeniškumą, toleranciją, gebėjimus konstruktyviai spręsti konfliktus, mokymas kontroliuoti stresą, prasmingai ir sveikai leisti laisvalaikį, saugios ir geros kokybės gyvenimo aplinkos kūrimas. Į psichikos sveikatos stiprinimą būtina įtraukti kuo platesnį visuomenės ratą: švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, darbdavius, bendruomenę. Dar ankstyvoje vaikystėje reikia padėti pamatus dvasiškai stiprios asmenybės vystymuisi. Daug streso patiriama dirbant, auginant vaikus, mokantis, studijuojant, vyresniame amžiuje susidūrus su ligomis, stresas mus lydi visais gyvenimo etapais. Mokymo, kaip stiprinti psichikos sveikatą, pavyzdžiai: darbo vietose organizuoti paskaitas, seminarus, mokymus apie psichikos sveikatos stiprinimą kasdieniame gyvenime, apie streso mažinimą darbe, ugdymo įstaigose, mokyklose organizuoti paskaitas, diskusijas ar filmų apie svarbias problemas (patyčias, stresą ir kt.) peržiūras ir imtis priemonių gerinti pagyvenusių žmonių, gaunančių slaugos paslaugas, psichikos sveikatą bei gerovę tiek bendruomenėje, tiek slaugos institucijose MOKYMO PROGRAMOS Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. visuomenės sveikatos stiprinimo funkciją valstybė perduoda savivaldybėms. Dalyvavimas visose programose yra savanoriškas ir nemokamas. Yra tokios mokymo programos, kurios parenkamos individualiai pagal asmens poreikius, pavyzdžiui: sveikos gyvensenos principai, jos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, jų įtaka sveikatai, prevencijos galimybėmis, mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui bei prevencijai (praktiškai mokomi individualių mitybos planų sudarymo principų, teikiamos individualios mitybos specialisto/dietisto konsultacijos), fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai mokomi fizinės veiklos planų sudarymo principų, įvairių fizinio aktyvumo metodų ir būdų (vyksta praktiniai užsiėmimai), streso įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. MOKYMO PROGRAMOS Streso valdymas (dalyviai mokomi streso valdymo metodikų, atsipalaidavimo pratimų, teikiamos individualios konsultacijos) Parenkant ir taikant mokymo modelius, reikia atsižvelgti į asmenų socialines galimybes, amžių, suinteresuotumo pokyčiams, sveikatos būklę, rizikos veiksnius, elgesio pokyčius ir kt., todėl reikėtų rinktis tokias informacijos sklaidos priemones, kurios pasiektų kiek galima daugiau žmonių priklausančių įvairioms grupėms. Informacija galėtų būti teikiama per vietinį radiją, televiziją, spaudą, platinami įvairūs lankstinukai ir atmintinės, vykdoma socialinė reklama, darbo vietose ir kt. MOKYMO PROGRAMOS Neracionali mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, žmonės gyvenime susiduria su daugybe stresinių situacijų, sutrinka mityba bei fizinis aktyvumas ir kt., tam įtakos turi socialiniai ir ekonominiai veiksniai, todėl kaip mokymo susijusio su šių problemų sprendimu pasirinkčiau tėvus ir mažus vaikus, pirmiausia būtų mokomos šeimos, kuriose laukiamas papilnėjimas (tėtis ir mama), vėliau ir vaikas. Mokymai turėtų prasidėti gydymo įstaigose, visuomenės sveikatos centruose, vėliau mokyklose, o laikotarpis ilgametis, trunkantis iki asmens pilnaverčio subrendimo, kadangi skirtingose amžiaus grupėse skirtingi poreikiai. Mokymo rezultatus galima įvertinti asmeniui esant brandžiame amžiuje į vertinus jo fizinę būklę, gyvenimo būdo įpročius, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir lėtinių neinfekcinių ligų buvimą ar nebuvimą. LITERATŪROS ŠALTINIAI • Tarro L, Llauradó E, Albaladejo R, Moriña D, Arija V, Solà R, et al. A primary-school-based study to reduce the prevalence of childhood obesity – the EdAl (Educació en Alimentació) study: a randomized controlled trial. Trials 2014 Feb 14;15:58-6215-15-58. •  Rafacz SD. Healthy Eating: Approaching the Selection, Preparation, and Consumption of Healthy Food as Choice Behavior. Perspect Behav Sci 2019 Jan 24;42(3):647-674. • Javtokas Z. Sveikatos vertinimo konspektas [elektroninis leidinys]. Vilnius; 2009. • Sveikatos mokymo ir ligų pervencijos centras [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!