Švedijos baroko istorija

ŠVEDIJOS BAROKO ISTORIJA.
Švedų mokslininkas Olotas Rudbeckas savo veikale Atlantica (1679 m.) aprašė derlingą, gausią gyventojų protėvių žemę, iš kur senovės gotai pasklido po Europą. Toks įvaizdis visai nesiderino su demografine šalies situacija paties Rudbecko laikais. Nuo visuotinio tvano išsigelbėjusius žmones dosnumu viliojusio Dievo ir Gamtos palaiminto krašto vizija Rudbeckui pirmiausia turėjo sukelti šlovingos mitinės praeities vaizdus. Švedų rašytojų įsitikinimu, Kūrėjas jų kraštą apdovanojo sveiku klimatu ir gausia flora bei fauna, tačiau amžininkai XVII a. Švedijoje tokio dosnumo apraiškų neaptiko. Keliautojai aptikdavo ir derlingesnių žemių, tačiau bendrą šalies gamtos įvaizdį formavo plikos uolos, miškai bei ežerai.
Kaimai su ilga eile išsirikiavusių dviaukščių medinių namų bei ūkio pastatų buvo būdingi tik toms vietovėms, kuriose palyginti ilgą laiką buvo dirbama žemė, kaip Centrinės Švedijos lygumose, tačiau ne tokiose derlingose vietovėse kaip Vakarų ir Centrinė Jutlandija, dažniau aptinkamos buvo viensėdijos. Didelę Šiaurės Europos dalį dengusiuose tankiuose miškuose radę tinkamų ganiavai vietų, iškirtę mišką žmonės taip pat įsikurdavo atskirose gyvenvietėse. Išdegintuose miškų plotuose dirbama žemė greitai nusialindavo ir žmonės turėdavo ieškoti kitos vietos gyvenimui. Daug kur gyvendavo didelės šeimos po trisdešimt ar keturiasdešimt žmonių, tai būdavo glaudžios bendruomenės, galinčios išlaikyti sergančius ir senus savo narius, aišku, ir sveikuosius. Tokios bendruomenės turėdavo būti ekonomiškai nepriklausomos, nes įsikūrusios atokiose vietovėse jos dažnai buvo atkirstos nuo išorinio pasaulio. Kadangi kelių buvo mažai, nusipirkti būtiniausių dalykų ar parduoti savo prekių į turgų žmonės keliaudavo nešuliniais arkliais, rogėmis ar pėsčiomis net ir šio amžiaus pradžioje.
Kadangi žmonės gyveno išsisklaidę, Šiaurės Europos ūkininkas turėjo išmanyti kalvio ir račiaus, dailidės ir mūrininko darbą. Nedideliuose miesteliuose buvo tik pagrindinių amatų dirbtuvės, kurių ekonominę padėtį silpnino konkuruojantys magnatų samdyti ar kaimų amatininkai. Dėl muito ir akcizų mokesčio atvežamoms į miestus prekėms buvo paplitusi kontrabanda ir biurgeriai negalėjo užkirsti kelio kaimo prekybai ar kasmetinėms mugėms, kurios trukdė jų verslui. Prekių gabenimas dėl didelių atstumų bei raižytų vietovių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!