Svarbiau mylėti ar būtu mylimam?

Pasaulyje gyvena septyni milijardai žmonių, gyvuoja apie dešimt tūkstančių tautų, šnekama maždaug septyniais tūkstančiais kalbų. Be to, žmogus išpažįsta vieną iš keturių labiausiai paplitusių religijų, priklauso vienai iš trijų pagrindinių rasių ir dviejų lyčių. Tačiau nesvarbu, kokie skirtingi mes būtume, nėra pasaulyje tokio individo, kuris nenorėtų patirti meilės jausmo. Todėl visiškai natūralu, jog kyla klausimas, svarbiau mylėti ar būti mylimam? Kartais svarbiau jaustis brangiam, nes be artimojo meilės individas palūžta, o kitais atvejais svarbu ir mylėti, ir būti mylimam, tam kad žmonės jaustųsi laimingi ir atlaikytų likimo negandas.
Visų pirma, meilė yra abipusė simpatija. Šis dviejų žmonių ryšys suteikia individams gyvenimo pilnatvės jausmą. Tarpusavio meilės santykis nėra tik naujausiųjų laikų vertybė. Jau Renesanso epochai tampa būdingas naujas meilės traktavimas. Populiarus tampa sonetas, kuris pirmiausia formavosi kaip meilės eilėraštis. Angliškąjį soneto modelį įtvirtino Viljamas Šekspyras. Humanistas atviriau, nuoširdžiau atskleidžia jausmus ir kuria naują bendros meilės sampratą dramoje “Romeo ir Džuljeta”. Kūrinyje protagonistai įsimyli vienas kitą iš pirmo žvilgsnio. Nors Romeo ir Džiuljeta žūva fiziškai, bet jie pasiekia moralinę pergalę. Jų tarpusavio meilė pasirodė galingesnė už viską, kad net tragiškas likimas nepajėgė jos palaužti. Abipusės meilės temą galime įžvelgti ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojo, neoromantiko Juozo Tumo Vaižganto kūryboje. Poetas bandė žmogaus sieloje įžvelgti gėrio ir grožio pradus, padėjo kitiems, ypač talentingajam jaunimui, dėl ko buvo vadinamas “deimančiukų ieškotoju”. Tokių “deimančiukų” nemaža ir Juozo Tumo Vaižganto apysakoje “Dėdes ir dėdienės”, pirmą kartą publikuotą literatūros ir kritikos žurnale “Skaitymai”. Kūrinyje Severiutė savo prigimtimi artima Mykoliukui. Juos abu sieja širdies artumas, grožio jausmas. Mykoliukas pamilsta Severją, ir ji jam neabejinga, tačiau, nors Severjai ir buvo gera su juo, mergina Mykolo išsižada, pasirinkdama tijūną Rapolą. Ši žinia atėmė iš Mykoliuko visas jėgas. Turbūt kitas žmogus, atsidūręs tokioje situacijoje, būtų panašus į ekspresionisto E. Munko paveiksle “Šauksmas” vaizduojamą žmogų. Susiėmusio už galvos individo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!