Šv. Baltramiejaus naktis

Dauguma religijų vertybes grindžia gėrio, meilės ir sutarimo koncepcija. Tokiame kontekste labai paradoksalu suvokti, jog smurtas ir religiją ilgą laiką ėjo šalia. Ypatingi smurto protrūkiai pastebimi lūžio momentais kai kalbama apie konkuruojančios religinės jėgos išaugimą. Reformacijos pradžia ir įtakos augimas ilga laiką buvo lydimas smurto protrūkių, tarp kurių Šv. Baltramiejaus naktis. Šio įvyko išskirtinumas nusakytas ne tik žudynių mastu, bet ir jų suorganizavimu, kuris buvo palaimintas aukščiausių Prancūzijos vadovų. Baltramiejaus nakties pavyzdys atskleidžia, kaip glaudžiai buvo siejami religiniai ir politiniai siekiai.
Lietuvių istoriografijoje nėra bent kiek platesnių tyrinėjimų kuriuose būtų nagrinėjamos Šv. Baltramiejaus nakties problemos. Rašydamas šį darbą susidūriau su gana aiškia problema – literatūros stoka. Svarbiausias darbas kuriuo rėmiausi- F.Erlanže knyga. Ši studija išsamiausia ir pateikianti gausiausią faktų bei analizuojamų problemų spektrą. Knygoje visa situacija dėstoma chronologine tvarka, pradedant nuo konflikto užuomazgų iki pačio įvykio, bei situacijos po jo. Šalia šios pagrindinės knygos rėmiausi interneto resursais.
1517 m. Liuterio Vitenberge paskelbtos tezės ilgam, o jei tiksliau su visam pakeitė Europos politinį ir socialinį gyvenimą įvairias aspektais. Stiprios katalikybės pozicijos sunkiai užleisdavo savo pozicijas ir reformacijos šalininkams teko atvira konfrontuoti su Romos katalikų atstovais. Akivaizdi priešprieša buvo pastebima beveik visose valstybės: Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje ir kitur. Tokiame priešstatos kontekste Prancūzijos situacijos negalima pavadinti išskirtine, tačiau ji turėjo ir savitų bruožų.
Prancūzijoje gana greitai atsirado reformacijos šalininkų ir jų gretos pastoviai gausėjo (Prancūzijoje reformatų dauguma pasirinko Kalvino mokymą ir dažniausiai vadinami hugenotais). Jau pats hugenotų religinės bendruomenės įsteigimas buvo sietinas su Prancūzijos susiskaldymu ir ne tik dėl to, kad atsirado atsvara katalikų bažnyčiai, kas be abejo irgi buvo svarbu, bet ir dėl to, kad oficialiai hugenotų teologinė koncepcija buvo priimta tada kai mirė Henrikas II1. Paradoksalu, tačiau pats Henrikas II, rėmė Vokietijos protestantus (politiniais tikslais), tačiau pačioje Prancūzijoje atvirai stojo prieš reformacijos šalininkus.
Kalvino mokslui beplintat ir susidarius aiškiai visuomenės dipoliarizacijai, reformacijos šalininkai įgavo neabejotina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!