XVII amžiaus pabaigos Didžioji Prancūzijos revoliucija ,ji reiškė ,,naujos visuomeninės santvarkos pergalę, buržuazinės nuosavybės pergalę prieš feodalinę, nacijos prieš provincializmą, konkurencijos prieš giminės cechinę santvarką, nuosavybės dalijimo prieš majoratą, žemės pajungimo savininkui pergalę prieš savininko pajungimą žemei, švietimo prieš prietarus, šeimos prieš giminės vardą, iniciatyvos prieš herojinę tinginystę, buržuazinės teisės prieš viduramžių privilegijas”. Susidarė sąlygos vystytis kapitalizmui, kurio idėjos tapo aktualiomis. Anglijos revoliucija pasižymėjo specifiniu jėgų išsidėstymu. Kapitalizmas Anglijoje vyko kaime, o ne mieste, nes ten buvo pelninga investuoti kapitalą. Susudarė naujas bajorijos sluoksnis - džentriai - nauji kapitalizmo atstovai. Kapitalizmas (puritonizmas) norėjo iki galo reformuoti anglikonų bažnyčią, kurios galva buvo karalius. To pasekoje kova prieš karalių susipynė su kova prieš anglikonų bažnyčią.
Revoliucija Anglijoje brendo palengva, tuomet, kai Anglijos absoliutizmas, atrodo, dar klestėjo. Jau valdant karalienei Elžbietai I, antroje XVI amžiaus pusėje,feodalinės santvarkos gelmėse gimusios klasės-buržuazija ir naujoji bajorija (džentriai) – vis dažniau demonstravo savo galią ir įtaką. Vystėsi pramonė ir prekyba, bajorų dvaruose ūkis buvo pertvakomas buržuaziniu pagrindu: bendruomenių žemė, nuo senų laikų priklausiusi valstiečiams, buvo aptveriama, joje sumanus savininkas ganė avis, kad galėtų prekiauti vilna, mėsa ir gausinti savo turtą.
Tas pats žmogus tapdavo žemvaldžiu ir pramoninku arba pirkliu; tai buvo svarbiausia Anglijos visuomeninės santvarkos ypatybė, kurią labai ryškiai atspindėjo ir pati revoliucija. Naujiesiems bajorams, suprantama, trukdė feodaliniai apribojimai, varžę prekybos laisvę ir verslininkų iniciatyvą. Jų nepasitenkinimas ypač sustiprėjo valdant Stiuartų dinastijos karaliams, kurie atėjo į sostą po Elžbietos Tiudor. Jokūbas I ir jo sūnus Karolis I, siekdami papildyti iždą, atgaivino senus, jau pamirštus papročius ir duokles. Norėdami susilpninti parlamentų, kuriuose posėdžiavo naujųjų klasių atstovai, įtaką, jie naudojo karaliaus prerogatyvą, o slopindami nepasitenkinimą, vis dažniau rėmėsi nepaprastaisiais teismais-Žvaigždių rūmais ir Aukštąja komisija.
Tačiau nepasitenkinimas didėjo. Kadangi senasis pasaulis buvo dar stiprus, o naujasis rėmėsi viduramžiais, nepasitenkinimas įgaudavo atitinkamų formų: idėjų vėliava tapo religija; ne viduramžių katalikybė, glaudžiai susijusi su senąja...
Šį darbą sudaro 1100 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!