Centralizuotų Anglijos ir Prancūzijos valstybių iškilimas. Luominės monarchijos

Susivienijimą pirmiausia spartino ekonominiai veiksniai. Susiskaldžiusių šalių ūkis, nors ir lėtai, kilo. Jau XI a. paplito trilaukė žemdirbystės sistema. Žemės ūkio darbuose pradedami naudoti arkliai. XIII – XIV a. natūrinę rentą pakeitė piniginė, valstiečiai pradeda išsipirkti iš asmeninės senjorų priklausomybės, todėl auga jų suinteresuotumas dirbti ir apskritai didėja darbo našumas žemės ūkyje. Valstiečiams išauginant daugiau maisto produktų, daugiau gyevntojų gali imtis kitų verslų. Iškyla amatai. Jie atsiskiria nuo žemės ūkio, virsta atskira gamybos šaka.
Tokia ūkio specializacija skatino miestų kūrimąsi. Anglijoje ir Prancūzijoje jie atsiranda X – XI a., pirmiausia tose vietose, kur jau Romos laikais egzistavo miestai (iš 500 viduramžių Prancūzijos miestų 80 buvo įkūrę romėnai). Miestai kūrėsi ir naujose vietose: prekybinių kelių sankryžose, prie pilių, kur buvo lengviau apsiginti, saugiau gyventi, amatų centruose, našaus žemės ūkio rajonuose.
Augantys miestai kaip tik ir buvo stipriausia centralizuojanti jėga. Mat jie kūrėsi feodalų žemėse, todėl nuo jų ir priklausė. Siekdami išsivaduoti iš tos priklausomybės, gauti visišką ar nors dalinį savarankškumą – miestų komunų teises, miestai stojo į kovą su feodalais ir ieškojo sąjungininko. Juo tapo karalius, nes jo pagrindinis priešas vienijant šalį irgi buvo stambieji feodalai. Susidarė tikrą karaliaus ir miestų sąjunga. Karalius padėjo miestams išsikovoti savarankškumą, o šie rėmė karalių vienijant kraštą.
Augant miestams, plintant amatams, iro natūrinis ūkis, plėtėsi specializacija. Flandrija garsėjo gelumbe, kuri buvo audžiama iš atvežtos Anglijos vilnos. Normandijoje buvo auginami arkliai, Šampanėje audžiami lininiai audiniai ir t.t. Ir Prancūzijoje, ir Anglijoje plėtėsi vidaus prekyba, taip pat abi šalys daugiau prekiavo su užsienio kraštais. Per kryžiaus žygius ir po jų išsiplėtė prekyba su Rytais. Prekybos keliai ėjo daugiausia Viduržemio jūra. Šiaurės ir Baltijos jūromis Anglija bei Prancūzija šiek tiek prekiavo su Baltijos kraštais bei Rusija. Prekyba, prekiniai – piniginiai santykiai apskritai pasidarė labai svarbūs. Bet jiems plėtotis labai trukdė politinis susiskaldymas, feodalų vaidai. Riteriai plėšikai daugiausia puldinėdavo pirklius. Prekybą stabdė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!