„Šūvis po Marazyno ąžuolu“ analizė

Penki analizės klausimai

Kūrinio epizodas

Kas tekste tai parodo? (Kokia prasmė, kaip tai išreikšta?)

Meninis teksto savitumas, stiliaus ypatybės, meninės priemonės, kontekstai.

1. Kur ir kada vyksta veiksmas?

Veiksmas vyksta kaime, gegužės vidury, vidudienį, netoli didelio, labai seno ąžuolo su išpuvusiu pilvu. Tekste rašoma, kad buvo labai karšta diena.

Tai parodo įžanga : „Tai atsitiks gegužės vidury, vidudienį. Nenusakoma kaitra. Kieme vištos giliai įsiraususios į smėlį, kyšo vien tik skiauterės.” „Jei žiūrėsime priešais, už kieko matysime didelį ąžuolą, labai seną, išpuvusiu pilvu.”

Sąsaja su B. Radzevičiaus novelistiką, apie kaimo kultūros refleksiją.

1. Kas yra veikėjas?

Pagrindinis veikėjas yra pienininkas Jurgis, kurį užaugino pušų sakintojo žmona.

Šio kūrinio kulminacija yra nereikalingo šuns nužudymas, tad kūrinio pagrindinis veikėjas yra pienininkas Jurgis, o tai parodo šie žodžiai: ,,Pasukęs galvą į kairę, autorius pamato keliuku žygiuojantį pienininką. Jis užsidėjęs skrybėlę, kurioj įsmeigta varnos plunksna. Rankoje jis nešasi šautuvą. Jam labai tinka melsvos džinsinės kelnės. Atėjęs iki pusės kiemo, rankos mostu sustabdo iš paskos sėlinančius vaikus, o pats nosies tiesumu eina prie ąžuolo.“

Kontekstai:

1. J. Biliūno apsakymas ,,Kliudžiau“

2. J. Savickio apsakymas ,,Ad astra“

3. Sovietmetis

4. J. Aputis yra 40-ųjų metų gimimo kartos

1. Ką jis veikia?

Veikėjas nužudo šunį. Šuns būda stovi už dailios tvorelės. Priėjęs pienininkas liepia išvaryti šunį iš būdos ir jį nužudo.

Įrodymas : „Kalė išlenda. Ji labai juokinga, nes baltut baltutėliais ūsais. / Kad ir per kaitrą, šūvio garsas stiprus, ant kalvelės stovinti sakintojo žmona meste numeta prie akių pridėtą ranką.”

Turi sąsają su J.Biliūno apsakymu „Brisiaus galas”. Abiejuose apsakymuose buvo nužudytas šuo.

1. Ką jis jaučia?

,,Pasukęs galvą į kairę, autorius pamato keliuku žygiuojantį pienininką. Jis užsidėjęs skrybėlę, kurioj įsmeigta varnos plunksna. Rankoje jis nešasi šautuvą. Jam labai tinka melsvos džinsinės kelnės. Atėjęs iki pusės kiemo, rankos mostu sustabdo iš paskos sėlinančius vaikus, o pats nosies tiesumu eina prie ąžuolo.‘‘ ,,– Padaryk, kad kalė išlįstų iš būdos, – sako pienininkas. – Ciū, ciū, eikš čia, – šnekina kalę Marazynas.‘‘ (po šūvio) ,,– Ačiū, Jurgi, – sako Marazynas. – Prašom. Nėr už ką, nėr už ką.‘‘