Prozininkas Juozas Aputis, gimęs 1936 metais,- psichologinės novelės tradicijų tęsėjas lietuvių literatūroje. Rašytojo proza atspindi okupuotos tautos būseną, yra persmelkta rūpesčio, nerimo ir graudulio. Kūrinyje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ menininkas netiesiogiai vaizduoja per amžius susiklosčiusių kaimo tradicijų ir vertybių griūtį Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje.
Ši novelė skliausteliuose pavadinta „ Trumpa paskaita apie kūrybos procesą“. Mat skaitytojas yra dažnai atitraukiamas nuo veiksmo glaustais, trumpais pasakojo komentarais, detaliais situacijų apibūdinimais („šūvio garsas stiprus, ant kalvelės stovinti sakintojo žmona meste numeta prie akių pridėtą ranką . Vištos [...} sprunka daržinėn.“). Jam tarsi siunčiama slapta žinutė, kad novelės prasmė yra užkoduota, kad už siužeto slypi gilesni klodai, susiję su XX a. vidurio ir pabaigos istorija. Tokia užuomina ir paskutinėje kūrinio pastraipoje – retoriniai klausimai („Kodėl nebandėm skverbtis į šitą žmogų ir neišvertėm jo prieš akis lyg kailinius? Kodėl taip dažnai tuos, kurie savo vikšrais negailestingai važiuoja per mūsų nugaras, paliekame nejudinę[..]?“), į kuriuos atsakyti turi pats skaitytojas. Toks asociatyvus kalbėjimas vadinamas ezopiniu. Taip J. Apučio kūryboje atsiranda sudėtingų metaforų, kurioms iššifruoti reikia literatūrinių įgūdžių, istorijos žinių. Tad dabartiniam jaunimui šio prozininko noveles skaityti ir suvokti yra gana sunku.
Kūrinyje visažinis pasakotojas vertina tik tikrus dalykus, smerkia apsimetinėjimą, silpnybes, jas ironizuoja. J. Aputis šioje novelėje įveda naują lietuvių literatūroje personažą – autorių („Autorius delnu nuo kaktos nubraukia prakaitą“), kuris sėdi prie Vinculio trobos ant akmens. Jis leidžia skaitytojui suabejoti siužetu, personažų paveikslais, skatina mąstyti, gilintis. Po jaunojo pienininko atlikto „vyriško darbo“ autoriaus sarkastiškas žvilgsnis nukrypsta į troboje pasislėpusį, išsigandusį senį Vinculį, kuris taip pat bijo nusenusios Marazyno kalės likimo („stovi lyg prikaltas,[...] atrodo lyg koks žvėrelio kailis, ištemptas anapus stiklo“). Kaip ir daugelyje J. Apučio novelių, taip ir šioje vaizduojamas pasikeitęs senasis kaimas, liūdima nykstančių tradicijų, vertybių. Pavyzdžiui, kūrinyje „Autorius ieško išeities“ vaizduojamas kaime atsiradęs žiaurumas, smurtas, panieka silpnesniam. Šios problemos lietuvių literatūroje yra nagrinėjamos R. Granausko,...
Šį darbą sudaro 706 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!