Klaida lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas „Vagis“; Juozas Aputis „Šūvis po Marazyno ąžuolu“)

Pažvelgus į lietuvių literatūros kūrinių gausą per kelis amžius nėra sudėtinga pastebėti, kad beveik visuose juose išryškėja tam tikras vidinis ar išorinis konfliktas - tai kuria siužeto liniją. Šie psichologiniai elementai neretai pasireiškia per veikėjo klaidingų sprendimų priėmimo dramą (pvz., V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ar A. Marčėno „Klaida“). Ypač klaidos temą per atgailą, sąžinės graužatį lietuvių literatūroje nagrinėjo Jonas Biliūnas apsakyme „Vagis“, o Juozo Apučio novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ galima pastebėti priešingą klaidos aspektą - jos nesureikšminimą.
Jono Biliūno (XIX a. pab. - XX a. pradž. rašytojo, prozininko) apsakyme „Vagis“ vaizduojama klaida, sukelianti kaltės jausmą ir atgailos būtinybę. Nors mirė jaunas, autorius yra laikomas lietuviškosios psichologinės prozos pradininku: jo kūriniuose gilinamasi ne į realistams būdingą aplinkos apibūdinimą, o į veikėjo vidinį pasaulį. Pagrindinis veikėjas nėra vienapusis, jis turi savo silpnybių, taigi šiuo principu yra kuriamas realaus individo portretas. Biliūno kūrybai būdinga krikščioniška vertybių sistema (tai koreliuoja su autoriaus biografija, kaimiška gimtine), taigi atgaila, sąžinės svarba bei dora akcentuojama ir jo novelėse. Viename pirmųjų autoriaus apsakymų „Vagis“ vaizduojamas pagrindinis veikėjas Jokūbas, užmušęs vagį. Novelė pradedama laiko plotmių lyginimu: veikėjo gyvenimo prieš klaidą (žmogžudystę) ir po. Pirmoji plotmė yra Jokūbo klestėjimo laikas („Jaunas dar tada buvau, nevedęs ir stiprus“), o antroji - savigraužos bei vidinės disharmonijos metas („Dabar ir pusės manęs nebeliko“). Jokūbas save gali pateisinti įvairiais būdais (kad vagis buvo ginkluotas, kilo pavojus jo paties gyvybei, turtui), o ir kaimo žmonės bei teisėsauga į nusiklaltimą nežiūri rimtai, tačiau jis renkasi atgailavimo kelią - iki pat senatvės nusikaltimą mini išpažintyse, jam „stovi prieš akis“ numirėlio veidas. Netgi senatvėje Jokūbas, jau turintis šeimą ir ūkį, vis dar svarsto prisipažinimo galimybę, tačiau šeima ir kalėjimo baimė jį atbaido nuo tokio pasirinkimo. Šią protagonisto vidinę kaltę bei konfliktą įrodo nutylėjimų gausa kūrinyje („Juk aš tik savo nuosavybę gyniau…“). Novelės pavadinimas taip pat simbolinis: vagies sąvoka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!