Susvetimėjimo problema literatūroje (Tumas-Vaižgantas, Biliūnas)

XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia pasižymi radikaliais socialinės-visuomeninės santvarkos pokyčiais. Vienas iš jų – perėjimas nuo feodalizmo į kapitalizmą. Dėl greito pramonės ir prekybos vystymosi, spartaus miestų augimo, mokslo atradimų ir technikos naujovių to meto žmogus jautėsi pasimetęs, nepritapęs visuomenėje. Todėl nenuostabu, kad to meto autorių – Jono Biliūno ir Juozo Tumo Vaižganto – kūriniuose „Vagis“ ir „Dėdės ir dėdienės“ didelis dėmesys yra skiriamas žmogaus susvetimėjimo priežasčių ir pasėkmių nagrinėjimui.
Novelėje „Vagis“ Jonas Biliūnas nupiešė puikų žmogaus, nusižengusio moralės normoms, psichologinį portretą atskleisdamas, kad toks poelgis gali tapti viena iš susvetimėjimo priežasčių. Jokūbas gindamas savo gyvybę ir turtą nužudo arkliavagį. Skaitytojui kyla klausimas: ar veikėjas yra tikrai kaltas dėl tokio veiksmo? Atsakymą gali padiktuoti nusikaltimo ir bausmės principas. Svarbu paminėti, kad visuomenės požiūris į arkliavagį buvo neigiamas: radę lavoną „žmonės kuone visi atvirai pripažino, kad taip „tokiam“ ir reikėjo. Policija pakalbėjo, paklausinėjo, bet kaltininko taip ir nebeieškojo... Tuo visa ir pasibaigė...“. Taigi Jokūbas nedalyvavo visuotiniame teisme, tačiau nuo to laiko nebepasijuto savas. Pasak literatūros kritiko Kosto Korsako „realizmo kryptis, sumišusi su J. Biliūnui būdingu humanizmu, suteikė galimybę jautriai ir suprantamai parodyti neiškreiptą gyvenimo tikrovę.“ Atlikęs nusikaltimą ir neįsidavęs žmogus lieka kamuojamas sąžinės kirmino. Kita vertus Vaižgantas, neoromantizmo šakos atstovas, parodė kitą, (globalesnę) susvetimėjimo priežastį – tai gyvenimas aplinkoje, kuri nėra pasiruošusi suprasti asmens mąstyseną. Apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ Mykoliukas – vienintelis idealizuotas veikėjas. Jis gyvena visuomenėje, tarp žmonių, intensyviai dirba visokiausius darbus ir dvare, ir namie, bet sykiu – lyg ir ne tarp žmonių, „šypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu“, kuriame „negalėjo būti žmonių“. Konfliktas kyla atsiradus svajonės ir realybės sankirtai, būdingai neoramantikų kūrybai. Mykoliukui sužinojus, kad jo mylima Severiūtė išteka už kito vyro, jis patiria dvasinę ir fizinę stagnaciją: nejudėdamas sėdi užsikniaubęs ant savo rankų, nesuprastum, ar miega, ar verkia. (Nebeturi jokios energijos nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!