Susvetimėjimo problema literatūroje (rašinys)

Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis kalboje, pasakytoje Mičigano universiteto absolventams, teigė, kad pasaulis, į kurį įžengiame neturi geros reputacijos, tai nėra miela vietelė pasisėdėti, tačiau tai vienintelis pasaulis, kurį turime – jam alternatyvų nėra. Todėl natūralu, kad atsiranda individų, kurie, negalėdami būti šio pasaulio dalimi, atsiriboja nuo visuomenės arba yra jos atskirti ir susvetimėja. Šią problemą savo kūryboje nagrinėjo žymus egzodo rašytojas Antanas Škėma bei universalaus talento kūrėjas Jurgis Kunčinas.
Rašytojas, dramaturgas Antanas Škėma savo romane „Balta drobulė“ vaizdavo nelaimingą, svetimą sau ir kitiems individą. Autorius, pats patyręs begales žiaurių XX a. įvykių, puikiai susitapatino su kūrinio protagonistu, jo bendravardžiu Antanu Garšva. Jis kaip ir pats autorius Antrojo pasaulinio karo metais emigravo į JAV ir palikęs namus tau tapo svetimas aplinkiniams. Tačiau aprašytas veikėjas buvo svetimas ne tik kitiems, bet ir sau pačiam. Dirbdamas nuobodų liftininko darbą, kuris visiškai neatitiko jo literatūrinio pašaukimo Grašva jautėsi it biorobotas, 87-as numeris aštuonmilijoniniame Niujorke (ne veltui liftas, kuriame dirbo veikėjas, J. Jurašo režisuotame spektaklyje „Balta drobulė“ buvo vaizduojamas kaip narvas). O priverstas splėti savo identitetą po liftininko uniforma, kuri slėpė jo tirkąjį veidą, buvo lyg kaukė (egzodo rašytojas A. Nyka-Nyliūnas savo paties išsakytoje autobiografijoje teigė, kad emigravęs žmogus gyvena savo paties lagamine, su baigiančiom susidėvėti kaukėm), jis tik dar labiau susvetimėjo. Nenuostabu net ir tai, kad romanas atrodo tarsi minčių, jausmų ir vizijų samplaika (būtent dėl šios sąmonės srauto technikos romanas laikytas moderniu ir sociumo priimtas kontraversiškai), nes tai tik dar labiau sustiprina, koks sutrikęs ir svetimas sau jautėsi protagonistas. Betikslė profesija, kurią Garšva prilygino Sizifo darbui, bei įkvėpimo stoka (veikėjas teigė esąs dar negimęs, nes neparašė nė vienos geros knygos) darė žmogų nelaimingą ir skatino susvetimėjimą. Taigi, XX a. išeivijos rašytojas A. Škėma savo kūryboje nagrinėjo susvetimėjimo problemą, vaizduodamas svetimą sau ir kitiems individą, bandantį atrasti savo vietą emigravus.
Kita vertus, Antanas Škėma nebuvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!