Struktūrinė disociacija ir lėtinė trauma

CHRONIŠKAI TRAUMATUOTI ASMENYS patenka į baisią dilemą. Jiems trūksta tinkamų integracinių gebėjimų ir protinių įgūdžių, kad iki galo suvoktų savo siaubingą patirtį ir prisiminimus. Tačiau jie turi tęsti kasdienį gyvenimą, į kurį kartais patenka tie, kurie juos skriaudė ir apleido. Tikslingiausias jų pasirinkimas – mintyse vengti neišspręstos ir skaudžios praeities bei dabarties ir kiek įmanoma išlaikyti normalumo fasadą. Tačiau jų akivaizdus normalumas, jų gyvenimas sąmonės paviršiuje (Appelfeld, 1994) yra trapus. Baisūs prisiminimai, kuriuos pažadina stiprūs priminimai, persekioja išgyvenusius, ypač kai jie išnaudojo savo emocinius ir fizinius išteklius. Ir, deja, daugelis išgyvenusiųjų gyvena ant išsekimo ribos, todėl yra labiau linkę į trauminius prisiminimus. Išgyvenusieji mano, kad jiems sunku susitaikyti su skausminga savo gyvenimo realybe, todėl jie lieka įstrigę siaubo, beviltiškumo ir siaubo. Jie dažnai kovoja su įgūdžių, skirtų reguliuoti didžiulę vidinę ir santykių patirtį, trūkumu: tai įgūdžiai, kurių jų prižiūrėtojai nepadėjo išsiugdyti ir kurie rimtai riboja jų protinį lygį (integracinius gebėjimus). Atrodo, kad jie nesugeba pasiekti tinkamos pusiausvyros tarp savo psichinės energijos lygio ir gebėjimo panaudoti šią energiją, kad įsitrauktų į prisitaikančius protinius ir elgesio veiksmus, kuriuos mes vadiname protiniu efektyvumu. Juos kankina neveiksmingi, bet pasikartojantys veiksmai ir reakcijos, kurios nepalaiko augančios brandos ir gebėjimo tinkamai susidoroti su gyvenimo užgaidomis ir sudėtingumu.
Manome, kad atsiribojimas (disociacija) yra pagrindinė traumos supratimo sąvoka: tai yra pagrindinė knygos prielaida. Tačiau mes nelengvai priėjome prie šio įvertinimo, daugiausia dėl to, kad daugelį traumų srities sąvokų reikia toliau paaiškinti, o disociacija yra pagrindinė iš jų. Praktiškai kiekvienas traumos srityje disociacijos terminą vartoja skirtingai, ir yra daug nesutarimų dėl jos priežasčių, esminių savybių ir vaidmens traumuoto asmens psichopatologijoje. Dažnai vienoje diskusijoje terminas „disociacija“ gali būti naudojamas procesui, intrapsichinei struktūrai, psichologinei gynybai, deficitui ir daugeliui simptomų apibūdinti. Disociaciniais laikomi simptomai labai skiriasi nuo vieno leidinio ir nuo vieno matavimo prietaiso iki kito. Pavyzdžiui, nors tokie reiškiniai kaip intensyvus įsisavinimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!