ĮVADAS
Pasaulio suvokimas visiškai priklauso nuo jutimų sistemos galimybių teikti informaciją apie išorinių objektų savybes (Vaitkevičienė, Vaitkevičius, 2014). Lytėjimas (haptika) yra vienas iš penkių pagrindinių pojūčių, kuris žmonėms padeda orientuotis aplinkoje (Kauffemanas, 1991). Lytėjimas gali būti bimanualinis, kai daiktas yra liečiamas abiem rankom, arba monomanualinis, kai daiktas liečiamas naudojant vieną ranką. Manoma, jog lytėjimas savo pažintine reikšme yra lygiavertis regėjimui. Nors regėjimo sistemai reikia ilgo tobulėjimo, kad ji taptų visiškai efektyvi, lytėjimas yra vienas pirmųjų pojūčių, kurie pradeda formuotis ir padeda žmogui geriau suvokti išorinį pasaulį bei objekto savybes (Kaffemanas, 1991). Lytėjimo sistema prasideda odos receptoriuose, kurie yra mechaniškai dirginami ir per neuronų tinklus keliauja į nugaros smegenis, iš ten į galvos smegenų kamieną, tuomet į gumburą ir galiausiai į sensomotorinę smegenų žievės sritį (Vaitkevičienė, Vaitkevičius, 2014). Mūsų jutiminė lytėjimo patirtis atsiranda dėl sistemų, atsakingų už slėgio, temperatūros, sąnarių padėties, raumenų jutimo ir judėjimo apdorojimo veiklos (Gallace, 2012). Tiek rankų, tiek pirštų sensorinis suvokimas ir motoriniai gebėjimai yra būtini lavinant įgudusius gestus ir efektyvią bimanualinę koordinaciją (Guedin et al., 2018). Lapė, jau 1963 metais nustatė, jog daiktus geriau pažįstame juos aktyviai liesdami, o ne jiems gulint ant rankos net ir tada, kai visas daiktas telpa delne. Atvejais, kai daiktas yra didesnis negu delnas, nuoseklus atskirų jo dalių lytėjimas padeda susidaryti tikslų ir aiškų vaizdą (Lapė, 1963). Tyrimų, kurie tirtų lytėjimo problemas yra kur kas mažiau nei regėjimo, todėl psichologijoje apie šią sritį yra nėra daug žinoma (Kaffmanas, 1991). Tačiau XX a. atsigręžiama į pojūčio svarbą, kai buvo pradedamos rengti parodos, kuriose aklieji ar silpnaregiai asmenys galėjo pažinti meno kūrinius juos liečiant. Atlikti tyrimai apie lytėjimo ir regos ryšį, atskleidė, jog liečiant reikšmingus daiktus ar objektus žmonėms yra svarbu matyti, ką jie liečia, mat nežinomybė gali gąsdinti ir neraminti (Žilinskaitė ir Lapėnienė, 2015). Analizuojant kelis tyrimus Kerr ir kiti (1963) padarė išvadą, jog reakcija į tuo pačiu metu veikiančius dirgiklius, dominuojančios rankos atsakas buvo žymiai greitesnis nei nedominuojančios rankos.
Šį darbą sudaro 1086 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!