Raidos, brendimo, išmokimo santykis

Raidos ir psichologinė psichologija

„RAIDOS, BRENDIMO, IŠMOKIMO SANTYKIS“

Seminaro tikslas:

• Supažindinti su raidos, brendimo ir išmokimo santykiu.

Seminaro rezultatai:

• Susipažinti su psichikos raidos samprata ir jos stadijomis;
• Susipažinti su išmokimo samprata ir jo teorijomis;
• Palyginti Pjaget, bihevioristų ir Vygotskio požiūrius;
• Aptarti skatinimo ir motyvacijos stiprinimo būdus;
• Iškelti diskusiją.

Psichikos raidos samprata

Psichologijos terminų žodyne žmogaus psichikos raida yra apibūdinama kaip nuoseklus, progresuojantis procesas, kuris palieka negrįžtamus psichikos kokybinius ir kiekybinius pakitimus. Tai vis naujų psichikos derinių atsiradimas ankstesniųjų pagrindu individui sąveikaujant su aplinka.

Kad būtų lengviau tyrinėti, žmogaus raida skirstoma į tris sferas: fizinę, kognityvinę (pažintinę) ir psichosocialinę. Iš tikrųjų žmogaus raida yra vientisa. Pastarųjų dešimtmečių psichologijoje ypač svarbiu dalyku laikoma vaiko kūno, proto ir jausmų raidos vienovė ir vis primenama, kad, sulėtėjus vienos kurios nors jos raidai, kenčia visos asmenybės raida.

Antra vertus, psichologiniai tyrimai ir gyvenimo patirtis rodo, žmogaus psichika yra plastiška ir turi dideles kompensacijos galimybes. Nebegalėdamas lavinti kurios nors psichikos funkcijos, pavyzdžiui, regėjimo, žmogus ją kompensuoja labiau išlavindamas kitas funkcijas.

J. Piaget nustatė, kad vaiko intelektiniai sugebėjimai tobulėja jam ieškant pusiausvyros tarp to, ką jis dabar suvokia, žino bei supranta, ir tarp to, ką jis įžvelgia naujame reiškinyje ar patyrime. Jei esamomis sąlygomis vaikas gali valdyti naują situaciją, pusiausvyra išlieka, jei negali, būtina tam tikra veikla, kuri padėtų sugrąžinti pusiausvyrą. Taigi vaiko organizmas psichologiniu požiūriu turi kažkaip prisitaikyti prie aplinkos.

J. Piaget išmokimą laiko psichikos raidos dalimi. Tarsi psichikos raida reikalauja mokymosi. Yra sakoma, kad, J. Piaget manymu, psichikos raida yra pirminė, o mokymasis – antrinis.

Rusų psichologas L. Vygotskis (1936), tyrinėdamas vaiko aukštųjų psichikos funkcijų formavimąsi, nustatė, kad kiekviena psichikos funkcija vaiko raidoje pasirodo du kartus. Pirmiausia – kaip socialinė funkcija tarp žmonių, vėliau – kaip vidinė psichikos funkcija. L. Vygotskio žodžiais, aukštosios psichikos funkcijos yra interiorizuoti išoriniai santykiai. Juos apibrėžia ženklas ir parodomasis gestas. Genetikos ir psichologijos dėsningumai yra sąlygoti socialinių santykių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!