Psichoterapijos istorija bei charakteristika

Psichoterapijos istorija prasidėjo neatmenamais laikais, kartu su pačia gydymo praktika. Pirmykštėje bendruomenėje žiniuonis arba šamanas savo gentainius gydydavo ne tik žolelėmis, mineralais, gyvūnų organais, bet ir ritualais, įtaiga, hipnoze, socialinėmis manipuliacijomis, patarimais ir nurodymais. Taigi pirmykštėje medicinoje buvo taikomas biopsichosocialinis ligos ir paties paciento supratimo modelis. Tačiau bėgant amžiams ėmė ryškėti specializacija ir profesionalizacija. Gydytojai vis labiau ėmė kreipti dėmesį į kūną ir jo negalavimus, o dvasios kančias paliko gydyti kitų profesijų atstovams: žiniams, šventikams, kunigams, komisarams ar partinių organizacijų sekretoriams,- nelygu santvarka ar visuomenė. Psichikos sutrikimai ilgą laiką buvo suvokiami kaip dievo bausmė, “ velnio apsėdimas”, nuodėmė, netinkamas elgesys ar net simuliacija. Todėl ir “gydomi “ jie buvo bausmėmis, visokiomis kūno marinimo procedūromis ar auklėjimu.
Pirmasis mėginimas moksliškai taikyti ir pagrįsti psichoterapiją buvo austrų gydytojo Franco Antono Mesmero (1733-1815) darbai hipnozės srityje ir jo bandymas paaiškinti hipnozės metu atsirandančius fenomenus ir gydymo mechanizmus “dvasinio magnetizmo teoriją”. Pagal šią teoriją hipnozės seanso metu gydytojas perduoda savo pacientui tam tikrą energiją, kuri ir turi gydomąjį poveikį. Vėliau hipnozės srityje dirbę J. Esdailas ir J. Braidas (Didžioji Britanija) žymiai plačiau ir nuosėkliau aptarė hipnozės metu atsirandančius fenomenus ir jos klinikinio panaudojimo galimybes. J. Esdailas aprašė savo chirurginę praktiką Indijoje 1840-1850 metais – ten jis užhipnotizuotiems pacientams atliko šimtus beskausmių operacijų. J. Braidas pabrėžė klinikinę, o ne magiškąją hipnozės prigimtį. Jis sukūrė ir patį terminą “hipnozė” (plg. Senovės graikų miego dievas Hypnos), dėl kurio paskui apgailestavo, nes suvokė, kad tai visai nėra į miegą panaši būsena. XIXa. Antroje pusėje hipnozę neurozėms ir somatinėms ligoms gydyti sėkmingai taikė A.O. Liebeault, dirbęs bendrosios praktikos gydytoju Prancūzijos provincijoje. Jis savo neturtingus nepatiklius pacientus skatindavo sakydamas, kad jeigu jie norės gydytis vaistais, gydytojui teks mokėti honorarą, o jei sutiks būti gydomi hipnoze,-tai bus daroma nemokamai. Palaipsniui jo veikla tapo žinoma, ir Nansi universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius H....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!