Stojiškos žmogaus laikysenos vaizdavimas literatūroje

Vienas žymiausių baroko epochos atstovų Motiejus Kazimieras Sarbievijus savo etinėse odėse vaizduoja Dievui nuolankų, stojiškos laikysenos žmogų, vertinantį moralius ir amžinus dalykus. XVII a. laikomas Renesanso idėjų žlugimo laikotarpiu, atvedusiu žmogų į barokinę minties krizę, tad baroko mene ir vaizduojama tokio žmogaus sąmonė. Geografijos ir astronomijos atradimai, nesiliaujantys karai vertė žmogų abejoti pačiu savimi ir bijoti nenuspėjamo likimo, tad literatūroje ypač aktualios tapo žmogaus menkystės ir dorybių aukštinimo temos. Stojiška laikysena ir krikščionybės motyvai buvo tarsi atrama krizės ištiktam žmogui. Motiejus Kazimieras Sarbievijus, dar vadintas „Krikščioniškuoju Horacijumi“ dėl panašaus į romėnų antikos poetą Horacijų rašymo stiliaus, tačiau pasitelkdamas ir Biblijos motyvus, odėje „Janui Libinijui“ vaizduoja kuklų, stojiškos laikysenos žmogų, aukštinantį dorybę ir dvasines vertybes. Lyrinio subjekto retorinis klausimas: „Savęs aš pilnas. Ko man daugiau norėt?“ – ryškus kuklumo atspindys, kadangi būtent ši dorybė, būdinga stoikui, padeda atsispirti pagundoms, vengti šlovės, nes kur šlovė – ten ir pavydas. Gyvenimas sulyginamas su teatru, kuriame materialūs turtai yra nieko verti, kadangi svarbiausios yra dvasinės vertybės, kuriomis siekiama patenkinti Dievybę. Kitoje poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus etinėje odėje „Telefui Likui“ sėkmės nepastovumas palyginamas su atšokančiu kamuoliu, kuris tai kyla, tai vėl leidžiasi, taip pat ir laiko nuorodomis (valanda, metais, dešimtmečiais), kurios dar labiau sustiprina laikinumo pojūtį. Gyvenimas tarsi sapnas, iliuzija, kurio žmogus nėra pajėgus kontroliuoti, o personifikacija „lemties ranka“, kuri grobia viską: miestus, karalius ir tautas, atspindi žmogaus menkystę. Tačiau nors ir lyrinis subjektas teigia: „Žaidžia ratas lemties, žaidžia mumis, deja“, jis sugeba išlikti stojiškos laikysenos, santūrus ir ramus. Tad galima teigti, jog laimingas žmogus tas, kuris moka susitaikyti su neišvengiamomis likimo permainomis, kurios gali pasirodyti nesuprantamos ir negailestingos. Taigi, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryba atspindi baroko epochai būdingą stojišką laikyseną bei pabrėžia jos svarbą.
Stojiškos laikysenos žmogų aprašo ir grožinės lietuvių literatūros pradininkas, Apšvietos poetas Kristijonas Donelaitis didaktinėje poemoje „Metai“, tačiau čia stojiškumas siejamas su asmeniniu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!