Stebėjimas ir eksperimentas

natūraliomis sąlygomis.
anksto parengtą programą, remiantis kokia nors teorija ar hipoteze.
ir kitur. Stebėjimą kaip mokslinio tyrimo metodą reikia skirti nuo kasdienio,
nuolatinio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių
reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi individualios gyvenimiškos ir
profesinės patirties kaupimo priemonė.
Stebėjimas ypač vertingas tuo, kad tikslingai ir planingai naudojamas
suteikia galimybę gauti duomenų apie reiškinius, procesus, elgesį, vykstančius
natūralioje aplinkoje elgesį, nekeičiančius ir nedarančius įtakos šių reiškinių
tėkmei, t. y. matyti tikrovę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.
Mokslinis stebėjimas nuo nemokslinio stebėjimo skiriasi tuo, kad:
• turi aiškų tyrimo tikslą ir griežtai suformuluotus uždavinius;
• yra suplanuotas pagal iš anksto parengtą programą;
• stebėjimo duomenis fiksuoja protokoluose ar dienoraščiuose pagal
• tam tikrą sistemą;
• jo pagalba gaunama informacija turi būti kontroliuojama, pagrįsta ir
• stabili;
• duomenims fiksuoti yra naudojama ne tik vaizdinis tiesioginis
• stebėjimas, bet ir techninės priemonės (foto, kino aparatai, magnetofonas,
• videokamera ir kt.);
• turi tiriamojo reiškinio hipotezę, kurią gauti faktai patvirtina arba
• paneigia;
• stebėtojas yra įvaldęs stebėjimo techniką ir sukaupęs asmeninę
• patirtį.
Aptariant stebėjimą plačiąja prasme, galima sakyti, kad visos pirminės
mokslinės žinios kaip tik nuo jo ir prasideda, kadangi stebint suvokiama
gyva tikrovė. Tik vienu atveju stebime patys, kitu – naudojamės kitų asmenų
stebėtais ir užfiksuotais duomenimis.
Sociologinėje ir psichologinėje literatūroje galima rasti įvairių stebėjimų
klasifikaciją. Paprastai kaip pagrindinės stebėjimų rūšys yra išskiriamos
šios: stebėjimas dalyvaujant stebėjimo procese (įtrauktas stebėjimas) ir
stebėjimas nedalyvaujant vykstančiuose įvykiuose (neįtrauktas stebėjimas),
atviras ir inkognito („slaptas“) stebėjimas, standartizuotas ir nestandartizuotas,
lauko ir laboratorinis stebėjimas, sistemingas ir nesistemingas
stebėjimas.
Stebėjimas dalyvaujant (įtrauktas stebėjimas), kai duomenų kaupimui tyrėjas yra tiriamosios situacijos, proceso ar veiklos sudėtinė dalis.
Stebėtojas dalyvauja toje pačioje veikloje (profesinėje, gamybinėje ar kitoje)
kaip lygiavertis, visateisis grupės dalyvis. Būdingą pavyzdį, stebėjimą
dalyvaujant, aprašė amerikiečių sociologas Nelsas Andersonas knygoje
„Valkata“ (1923 m.). Norėdamas surinkti medžiagą apie valkatu gyvenimą,
Andersonas pats daugelį mėnesių bastėsi su jais po šalį. Kitas tokios pat
rūšies tyrimas aprašytas Viljamo Vaito knygoje „Gatvės pakampių visuomenė“
(1937 m.). Šioje knygoje tyrinėjamas vieno iš Amerikos miesto
kvartalų gyvenimas. Gyventojai –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!