Lietuvos ekonominis elitas

Pastaruoju metu Lietuvoje gana daug diskutuojama apie elito ir masių skirtumus. Žodis elitas tapo tarsi kodiniu godumo, valdžios troškimo ar nesąžiningai įgyto turto sinonimu. Populiariausia ir bene vienintelė Lietuvoje vartojama elito samprata yra politinis elitas, kuris ir žiniasklaidos, ir radikaliai nusiteikusių politikų ar marginalinių grupių yra įvardijamas tarsi absoliutus blogis. Panašiai kalbama ir rašoma, tiesa daug mažiau, apie ekonominį elitą.
Žodis „elitas“, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia rinktinę visuomenės dalį, kuri tam tikru atžvilgiu išsiskiria iš kitų. Kaip teigia elitologijos doktrina: bet kurioje visuomenėje egzistuoja gyventojų mažuma, kuri priima pagrindinius sprendimus. Šios mažumos egzistavimas visiškai nesusijęs su politiniu režimu, dominuojančiu vienoje ar kitoje valstybėje. Anot elitologijos klasikų (Mosca, Michels ir kt.), mintis, kad demokratijos mažuma kontroliuoja daugumą, yra tik apgaulinga iliuzija...
Manau, kad ekonominio elito sąvoka mažai vartojama, galbūt, kad nežinoma ką reikėtų vadinti ekonominiu elitu? kas jį sudaro? ir pan. Gal dėl šios priežasties apsiribojama tik verslininkų sąvoka.
Todėl šiame darbe ir pabandžiau nustatyti ekonominio elitą apibrėžimą ir kas už jo slepiasi.
Elito sąvoka iš esmės yra politinė, t.y. ja akcentuojamas valdžios klausimas: įtakos zonų pasidalijimas, kova dėl dominavimo visuomenėje. Elito atranka pirmiausia turi būti suprantama kaip politinės konjunktūros atspindys, kaip politinių reformų rezultatas ir tik po to ją galima apibrėžti socialinio mobilumo kriterijais, kuriuos modeliuoja socialinės struktūros ir socialiniai bei politiniai procesai. Elito tapatybės problema keliama jo klasifikacinių kovų kontekste, kuris padeda išrykinti socialinių įvaizdžių, mitų vietą ir reikšmę politinėje bendruomenėje.
- pirmajai krypčiai atstovautų pozicijų arba institucinis požiūris, kad elitą sudaro formaliai svarbius sprendimų darymo postus užimantys asmenys.
- antrajai — reputacijų požiūris, pagal kurį elitas identifikuojamas remiantis visuomenės nuomone, padedančia nustatyti iš tiesų įtakingus asmenis.
- trečiasis — sprendimų darymo požiūris — remiasi dviejų etapų metodu: pirmiausia atrenkami visuomenei svarbūs sprendimai, kurių svarba apibrėžiama ne formaliai, o pagal jų socialinį reikšmingumą (t.y. ne kiekvienas parlamento priimtas įstatymas yra svarbus, be to, gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!