Stalinas - žmogus

Turinys Įvadas.........................................................................................................3 Josifo Stalino asmeninis gyvenimas iki 1900 metų...................................5 Žingsniai valdžios link: • Bandymas pakliūti į valdžią prisidengiant aršią evoliucio- nierio veikla......................................................................8 • Josifas Stalinas gudrusis partijos vedlys..........................9 • Stalinas-negailėstingas SSRS valdovas...........................10 Paskutinės gyvenimo akimirkos..............................................................12 Išvados.....................................................................................................13 Šaltiniai ir literatūra.................................................................................14 Priedai......................................................................................................15 Įvadas Tema: Josifas Stalinas – žmogus. Stalinas kalbėjo: ,,Kadangi valdžia yra mano rankose,aš nustatau žmonių vertę“.1 Kantriai,su maniako nuoseklumu,su valia peraugančia į fanatišką užsispyrimą,siekė savo tikslo. Naikino žmones,lipo per jų lavonus. Jam nebuvo reikalingi nei draugai,nei patarėjai,reikėjo tik jo nurodymų vykdytojų2-taip apie Josifą Staliną kalba daugelis istorikų analizavę šią istorinę asmenybę. Pagrindinė problema – išsiaiškinti, kokios gyvenimo sąlygos turėjo įtakos jo, kaip asmenybės raidai. Temos aktualumas ir naujumas: Tema aktuali dėl šio vadovo asmeninio gyvenimo vingių lėmusių jo despotišką vidaus politiką,kuriai pakluso visa SSRS. Tyrimo objektas: Josifo Stalinos asmenybė. Tikslas: Charakterizuoti Stalino asmeninio gyvenimo detales, kaip priežastį, įtakojusią susiformuoti valdingai asmenybei; Uždaviniai: 1. Svarbiausi Stalino biografijos etapai: vaikystė,jaunystė; 2. Atskleisti svarbiausius charakterio bruožus įtakojusius jo vedamai politikai; 3. Josifas Stalinas-klastingas politikos veikėjas. Temos chronologinės ribos: Nuo gimimo iki mirties: 1878.12.06–1953.03.05, nes tema yra apie žmogų, todėl reikia apimti visą gyvenimo laikotarpį. Tyrimo metodai: Analizuojamasis – skaidysiu tam tikrus gyvenimo tarpsnius, įvykius ir išskirsiu pasekmes. Lyginamasis - laikotarpio būdingumas ir buvusios aplinkybės, padariusios įtakos žmogui. Pasakojamasis – dalinai atpasakoti įvykiai, biografija. Temos istoriografinė analizė: Rašant darbą rėmiausi penkių autorių knygomis: Robert Service ,,Stalinas“3 abi knygos – jose kruopsčiai aprašoma Josifo Stalino jaunystė, jo pirmieji žingsniai link valdžios, kokiais būdais tapo partijos vedliu,apie tai,kaip valdė visą valstybę. Banevičius „ Stalinas. Charakterio studija“4– analizuojama Stalino persona, tačiau yra nemažai faktų neatitikimų lyginant su naujesnio leidimo knygomis. Todėl leidžia palyginti ir objektyviai pažvelgti į šią istorinę asmenybę. Рой Медведев ,,О Сталине и Сталинизме“5 –rusų autoriaus parašytoje knygoje aprašomas visas Josifo Stalino gyvenimas. Jurijus Borevas ,,Privatus Stalino Gyvenimas“6 pirmoji dalis- knyga,kurioje trumpai,bet aiškiai aprašomi Josifo Stalino pomegiai,asmenybės įpročiai,Staliną pažinojusių žmonių mintys apie jį. Darbo struktūra: Darbą sudaro penkios pagrindinės dalys: Įvadas,Stalino asmeninis gyvenimas,Stalinas valdžios link,paskutinės jo gyvenimo akimirkos ir išvados. Pirmoji dalis- įvadas. Įvade aptarsiu savo darbo temą, tikslą, uždavinius, tyrimo metodus ir parašysiu istoriografinę analizę. Antrą dalį sudaro Josifo Stalino biografijos epizodai, vaikystė ir jaunystė iki 1990 metų. Trečia dalis išskaidyta į potemes, kuriose kalbama apie Josifo gyvenimo vingius, priimtus sprendimus, veiklą, atėjimą į valdžią. Ketvirtoje dalyje aptariu Stalino paskutines gyvenimo dienas, į ką jis pavirto, kokie jo bruožai išliko iki paskutinių jo gyvenimo minučių. Penktoji dalis- išvados, jose trumpai apibendrinsiu savo darbą ir pateiksiu galutinį rezultatą. Josifo Stalino asmeninis gyvenimas iki 1900 metų Josifas Visarionovičius (Džiugašvilis) Stalinas gimė gruodžio 6 dieną 1878 metais Gorio miestelyje, Gruzijos valstybėje. Jo šeima nepriklausė pasiturinčiajai klasei ir jam gimus vargu ar buvo galima pagalvoti,kad jis,egzistuojant tuometinei tvarkai,kada nors būtų galėjęs ateiti į valdžią savo šalyje.7 Tėvas Visarionas (arba Besarionas) Džiugašvilis 1874 gegužės 17 dieną vedęs Ketevan Geladzę (Ketevan,šeimoje ir pažįstamų rate buvo vadinama Keke) netrukus pastojo. Iki atėjimo į šį pasaulį Josifui, Ketevan Galadzė buvo pagimdžiusi du berniukus: Michailą ir Giorgi,tačiau jie du mirė nesulaukę vienerių. Vienintelis Josifas išgyveno. 1878 metų gruodžio 17-ąją jį pakrikštijo cerkvėje. Pakrikštytas Josifas, aplinkynių buvo pradėtas vadinti mažybiniu vardu- Soso. Ypatingo rūpesčio ir meilės iš motinos ir tėvo Josifas Stalinas nesulaukė. Jo tėvas Visarionas nerodydavo sūnui švelnumo, motina buvo griežta ir reikli,nors kartais ji leisdavo sūnui pasijusti ypatingu ir pagal finansines išgales stengėsi jį kuo geriau aprengti,o tai labai piktindavo Visarioną. Džiugašvilių santuoka galima sakyti,kad nuo pat pradžių buvo nelaiminga,o Stalino gimimas ją dar labiau apsunkino. Dėl nesutarimų ar kilusių ginčų kaltas Besariono charakteris, dažnai užsiplieksdavo pykčiai,kurių pasekmės budavo smurtas prieš žmoną ar net prieš patį Josifą. Stalino draugas Iremašvilis,kuris mokėsi su juo Gorio dvasinėje mokykloje,o paskui ir Tifliso pravoslavų seminarijoje,savo atsiminimuose rašė: „Neužsitarnautas ir žiaurus mušimas padarė berniuką tokį pat rūstų ir beširdį,kaip ir jo tėvas.Ir kadangi visi,kurie naudojosi savo valdžia,atrodė jam panašūs į tėvą,jame netruko užgimti keršto jausmas kiekvienam,kuris pasirodydavo esąs aukščiau už jį. Nuo vaikystės dienų puoselėti keršto viltį tapo jo tikslu“.8 Pasaulyje yra daugelis šeimų,kuriose vaikai yra mušami,žeminami,tačiau ne kiekvienas iš jų užauga žudiku. Bet kai kurie vis dėl to jais tampa. Josifas Stalinas vis gi nebuvo nusipelnęs neprognozuojamo tėvo smurto,kuris smarkiai pablogino tolimesnę jo asmenybės raidą. Todėl nereikia stebėtis,kad užaugęs Josifas buvo kupinas pikčio ir begalinio noro atkeršyti. Josifo Stalino motina buvo gana griežta moteris,bet negailėjo dėmesio ir meilės sūnui. Georgijus Žukovas armijos vadas antrojo pasaulinio karo metu pasakojo,kol Stalinui nesukako šešeri tol ji neišleidavo jo iš akių. Kai jis susirgo raupais,tai dėl to motina labai sielvartavo ir bijojo,kad Josifas tik nenumirtu. Džiugašvilių šeima buvo labai varginga dėl to nesugebėjo į namus pasikviesti daktaro,nes neturėjo už ką jam sumokėti. Tačiau tuo laikotarpiu Gorio miestelyje gyvenatys žmonės labiau pasikliaudavo liaudiškais metodais,tad Josifo gydyti pakvietė moterį(kaip Stalinas ją vadino žiniuonė). Nors jis ir pasveiko, liga paliko žymę- keli randai ant jo veido. Apskritai Josifas Stalinas labai dažnai sirgdavo,bet sugebėdavo greitai atgauti jėgas. Berniukui augant Kekė jau nebesugedėdavo jo laikyti tik namuose ir niekur neišleisti. Josifas norėjo bendrauti su savo bendraamžiais ir patirti visą vaikystės džiaugsmą,bet išėjęs į gatvę jam teko susidurti su keliais iššūkiais. Kiekviename Gorio kvartale berniukai burdavosi į grupuotes,gatvėse vykdavo daug muštynių,virė didelė tautinė maišalynė.Pagarbos nusipelnydavo tas vaikinas,kuriam geriau sekdavosi imtynės,varžybos vykdavo,kai nematydavo suaugusieji.Kumščių paleidimas į darbą normalus reiškinys.Josifui,pririštam prie motinos prijuostės raištelio,prireikė laiko,kad įsitvirtintų gatvėje.9 Kote Čarkvianis savo atsiminimuose rašė: ,,Kol Josifas dar neėjo į mokyklą,nebūdavo dienos,kad jo kas nors neapkumščiuotų,o tada jis ašarodamas eidavo namo arba pats ką nors apstumdydavo“. Čarkiavianis pasakojo,kad Josifas Stalinas visais įmanomais būdais bandydavo būti nugalėtojas ir visuose situacijose imti viršų. Galima sakyti,kad nuo pat vaikystės Josifas norėjo būti lyderis,laužydavo taisykles,jeigu tai jam padėdavo laimėti. Jis buvo ambicingas jaunuolis:troško visiems vadovauti,o jeigu jo vadovavimui nepritardavo įsižeisdavo. Kalbant apie motina,tai ji kiek galėdama daugiau kreipė sūnų dvasininko karjeros link..Pastovus lankymasis cerkvėje buvo privalomas.Laukui bėgant jį pastebėjo įtakingi miesto asmenys.Dievobaimingas ir protingas-tokias savybęs turėjęs Josifas idealiausiai tiko kunigo pareigoms. 1888 metų rugsėjį,Josifas pradėjo mokytis.Už gerą mokymasi jam buvo suteikta trijų rublių per mėnesį stipendiją. Tačiau jo polinkis vadovauti pasireiškė ir mokykloje: nepaliaujamos mūštinės su tais,kurie prieštaraudavo arba tiesiog nesutikdavo su Josifo išsakytai nuomonei. Gatvėje jis nebūdavo pats stipriausias kovotojas,tačiau tą trūkumą kompensuodavo panaudojami tokie metodai,kokių kiti vengdavo.Jo viduje slypėjo nenumaldomas noras pasiekti viršūnę.10 Josifui Stalinui besimokant Rusiją vykdė rusifikavimo politiką,kuri draudė mokintis,bet kokioje institucijoje gimtąją kalbą.Mokyklą,kurioje mokėsi Josifas taip pat neišvengė rusifikacijos.Gruzinų kalba buvo pakeista į rusų,o kadangi Stalinas nemokėjo rusiškai,jo mokslai užtruko keliais metais ilgiau negu turėjo trukti. Po mokyklos Josifas pradėjo mokytis Tbilisio seminarijoje.Iš pradžiu mokslai jam sekėsi labia gerai ir asmeniškai jam ten patiko studijuoti.Tačiau laikui bėgant griežtas seminarijos režimas jam pradėjo nepatikti. O tuo metu pradėjo plisti marksistinės idėjos,kurias jis pradėjo propagtuoti. 1899 metų gegužę, artėjant paskutiniai egzaminų sesijai Josifas nusprendė palikti seminariją.Nors po kurio laiko sklindo gandai,kas Josifą pašalino dėl ,,marksistinės propagandos”,bet iš tiesų jis išėjo savo noru. Praradęs religinį tikėjimą,Josifas atrado kitokią,marksistinę,pasaulio sampratą.Josifas buvo užsispyręs ir impulsyvus jaunuolis. Stalinas visuomet troško,kad pasaulis funkcionuotų pagal jo norus. Žmonęs pažinoję Josifą prieš įstojant į seminariją,netikėjo,kad po dviejų mokslo metų jis taip smarkiai pasikeis. Stalinas tapo užsisklendęs,nekalbus,įžeidus žmogus,mėgstantis vienatę.Jis kuo puikiausiai slėpė tikrasiąs savo emocijas,jausmus nuo aplinkinių.Viską ką jis išgyveno laikė savo viduje: panieką aplinkiniams,nenumaldomą pyktį. Stalinas besimokydamas seminarijoje suprato, kad visi „žmonės nepakantūs, šiurkštūs, pasiryžę apgauti į save panašius, kad pajungtų juos savo valiai; kad visi žmonės melagiai ir intrigantai bei dažniausiai pasižymi daugybe ydų ir tik labai mažu kiekiu dorybių.11 Nutraukęs visus ryšius su seminariją Josifas pasuko visiškai kitu keliu.Marksistinės idėjos geriausiai atitiko jo poreikius gauti kažką negu tikybos dogmų mokymasis su kuriomis jisai nesutinka.Perėjimas nuo vienų pažiūrų prie kitų Josifui palengvino esminių panašumų tarp jų:dogmatizmas,nesitaikstymasis su abejonėmis,nepakantumas kritikai ir kitaminčių persekiojimas.Tokiu būdu,dar būdamas dvidešimties metų,Stalinas jau buvo apibrėžęs savo pažiūras ir užsiėmimo sritį:nuo to laiko jis tampa profesionaliu propagandistu, misionieriumi, kurio tikslas-egzistuojančios santvarkos nuvertimas.12 Visi kas pažinojo anskstyvoje vaikystėje negalėjo patikėti,kad iš gerai besimokančio,pamaldaus berniuko gerai besimokančio mokykloje ir pakliūvusio į seminariją taps užsisklendęs, nekalbus, mėgstantis vienatvę ir įžeidus jaunuolis.Kuris labai gerai mokėjo nusplėpti emocijas,j jausmus. 2. Žingsniai valdžios link 2.1 Bandymas pakliūti į valdžią prisidengiant aršia evoliucionierio veikla Iš seminarijos išėjęs Josifas įsitraukė į revoliucionierių judėjimą taip tapdamas marksistu. Josifas Stalinas tapo Lenino šalininku ir sutinka su visomis jo iškeltomis idėjomis. Dešimt metų dirbdamas agitatoriumi ir organizatuorius įvairių ratelių. Be to jis dalyvayja organizuojant 1901.06.01 demonastraciją,o dar po metų surengia streiką Batumyje,kurio metu žūva 15 žmonių.Nuo to laiko jis tapo profesionaliu propagonistu,misionieriumi,kurio pagrindinis tikslas- egzistuojančios santvarko nuvertimas.13 Aktyvus dalyvavimas partijos veikloje Stalinui tekdavo nuolatos slapstytis nuo policijos. Jis naudodavo įvairius pseudonimus,kad jo niekas nesugautu ir neištremtu. Per visą savo gyvenimą iki tol kol Josifas atėjo į valdžią ištremptas buvo 9 kartus į tolius,bet keletą kartų jam vis dėl to pavyko sėkmingai pabėgti ir vėl įsitraukti į revoliucionieriaus veiklą. Grįžtant prie partijos vidaus reikalų,tai norint surengti konferencijas,suvažiavimus tam reikėjo didelių lėšų,kurių jie neturėjo.Todėl Josifas organizuodavo įvairius bankų apiplėšimus,kuriuose dalyvavo (nors ir netiesiogiai) Leninas. Visus pavogtus pinigus skirdavo partijos reikalams,o sau palikdavo labai mažą dalį,kurios neužtekdavo normaliai pragyventi. Iš to galime spręsti koks prioritetas Stalino gyvenime buvo svarbiausias. 1917 metų Spalio revolicijos pagrindinis tikslas nuversti carą buvo įgyvendintas.Visa valdžia atiteko RSDDP. Leninas Josifą įtraukė į centrinio komiteto narių sudėtį. Jam buvo paskirta vykti į Vieną,kad susipažintų su vietinių socialdemokratų ir jų prarengtomis nacionalinio klausimo sprendimo programomis.Lenino pasiūlymas paglostė Stalino savimeilę:pirmą kartą jam atsivėrė galimybė savu indėliu prisidėti prie socialdemokratijos teorinės bazės kūrimo,o tai buvo laikoma tik partinės inteligentijos prerogatyva.14 Grįžęs iš kelionės ir parvežęs straipsnį,kuri paskelbė trijuose leidiniuose leido jam pasijusti svarbiu politikos veikėju. Pirmajam Pasauliniui karui einant į pabaigą konfliktas tarp Lenkijos ir Rusijos iki galo taip ir nebuvo išspręstas.Tačiau pasiekus gerus prasilaužimo rezultatus,Josifas Stalinas ,,Pravdos“ korespondentui kalbėjo: ,,Pagaliau prasilaužimas numušė lenkų pasipūtimą,pakirto jų pasitikėjimą savo jėgomis,išklibino dvasios tvirtumą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!