RENESANSAS (Atgimimo epocha) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi Europoje (Italijoje XIV – XVI a., kitur XVI a.). Tai didelių visuomeninio gyvenimo pasikeitimų laikotarpis, mokslo pakilimo, meno ir literatūros suklestėjimo epocha. Renesanso judėjimas buvo nukreiptas prieš viduramžių tamsumą, žmogaus asmenybės ir jo įsitikinimų varžymą.
1. Aukštinamas žmogus, jo didingumas, vidinio pasaulio turtingumas, išorinis grožis.
2. Dievinamas žmogiškumas (humaniškumas; iš čia kilo humanizmas – lot. Humanus – žmogiškas).
3. Žavėjimasis žmogaus sugebėjimais, protu, visapusišku jo išsilavinimu, žiniomis ir veikla (reiškiasi įvairiose gyvenimo srityse: moksle, mene, politinėje veikloje).
4. Ginamas žmogaus asmenybės savarankiškumas (jokių suvaržymų), jo jausmų laisvė ir kova su luominėmis (pasenusiomis) tradicijomis bei prietarais.
5. Tyrinėjama antikinių autorių kūryba, senovės rašytojų rankraščiai, panaudojama antikinė mitologija (= fantastinis visatos atsiradimo ir raidos suvokimas, mitai apie Dievų ir herojų gyvenimą, jų darbus ir žygius visuma, aiškina gamtos ir kultūros reiškinių kilmę, funkcijas ir reikšmę) ir istorija.
6. Vaizduojamas žmogus teisingai ir visapusiškai. Tai gyvas, realus žmogus, turintis teigiamų ir neigiamų bruožų.
7. Veikėjai – herojai, gilių jausmų ir stiprios dvasios asmenybės, išsiskiriančios iš aplinkos, turinčios gyvenimo tikslą ir prasmę.
8. Smerkiamas blogis, atsirandantis dėl neteisingos visuomeninės santvarkos, atsispindi meilė paprastam žmogui, iškeliamas jo moralinis tvirtumas.
9. Manyta, kad blogis – laikinas ir ilgainiui turės išnykti. Tikima žmonijos pažanga. Įsivaizduojama geresnė žmonijos ateitis, kuri kūryboje dažnai būdavo fantastinė, utopinė (= išgalvota, pramanyta).
Žymiausias kūrėjas Europoje – V. Šekspyras (1564-1616) – Anglijoje; jo tragedija „Hamletas“.
ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS (Švietimo amžius, racionalizmas ir sentimentalizmas) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi XVIII a. Prancūzijoje. Tai kova prieš feodalinę santvarką, prieš viduramžių pasaulėžiūrą. Formavosi kapitalizmas, buvo kovojama prieš feodalizmą (1789 m. Prancūzijoje įvyksta buržuazinė revoliucija).
BRUOŽAI:
1. Kritikuojama baudžiavinė sistema, viduramžiais viešpatavusios pažiūros, ginami visų feodalizmo prispaustų visuomenės sluoksnių interesai, visų žmonių laisvės ir lygybės idėja.
2. Iš prigimties visi žmonės lygūs, ir kiekvienam žmogui turi būti suteiktos galimybės išsikovoti vietą visuomenėje.
3. Buvo manoma, kad, panaikinus feodalinius įstatymus ir privilegijas, ims viešpatauti...
Šį darbą sudaro 2129 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!