Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? (kalbėjimas)

Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais

Literatūra – tai gyvenimo mokytoja. Neretai žmonės knygose ieško pramogos, tačiau pasirinkę tinkamą kūrinį gali rasti daugiau nei tikėjosi. Vienos pagrindinių literatūros funkcijų yra estetinė ir didaktinė. Literatūra ne tik suteikia estetinių išgyenimų, kartu ji gali mokyti mus moralės principų, gyvenimo tiesų. Apstu kūrinių, kuriuose rašytojai moralizuoja, moko skaitytoją. Tačiau ar reikia tokių rašytojų, kurie užuot atitraukę nuo realybės ir nukėlę į fantazijų pasaulį, aiškina, kaip reikia gyventi?

Tiek nuo istorinės, tiek nuo kultūrinės situacijos priklauso, ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai. Sunkiu bei sudėtingu laikotarpiu ( baudžiava, karai, represijos, spaudos draudimai ir t.t.) žmonėms labai reikia tautos vedlių, autoritetų, ypač tokių, kurie rūpinasi tautos morale, skatina dorai gyventi, palaikyti visuomenės gerovę. Vienas tokių rašytojų - K.Donelaitis, pastorius, pirmo pasaulietinio lietuvių kūrinio „Metai“ autorius. Kristijonas Donelaitis, persikėlęs į Tolminkiemį, pradėjo eiti parapijos klebono pareigas ir tą sėkmingai darė likusius gyvenimo metus. K. Donelaitis uoliai rūpinosi savo parapijiečiais, sakydavo pamokslus ir vokiškai, ir lietuviškai, smerkė ir griežtai barė girtuoklius, tinginius, apsileidėlius, nejaučiančius saiko, užmirštančius lietuviškas šaknis ir tradicijas būrus, aukštino darbą, saikingumą, tautiškumą. K. Donelaičiui rūpėjo paprasti kaimo žmonės, jų vargai, rūpesčiai ir jis, kaip dvasios vadovas, rūpinosi jų dora. Iš K.Donelaičio pamokslų gimė kūrinys “Metai”, kurį po poeto mirties išleido Liudvikas Rėza. “Metuose” girdimas griežtas visažinio pasakotojo balsas, tiesa, dažnai j pakeičia kuris nors „viežlybasis“ būras. Teigiami veikėjai (tokie kaip Pričkus, Selmas) auklėja nenaudėlius būrus ir kartu parodo, kaip reikia elgtis teisingai. Pavyzdžiui, Pričkus „Pavasario linksmybėse“ ragina žmones sėti, auginti grūdus, kad vėliau turėtų ką valgyti, iš ko nusivyti virvę ir panašiai:

„Eik, žioply! eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. Sėk miežius, pupas, grikus su didele sauja; Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus: Nes kisieliaus tu, o kuinai pašaro laukia.“

K.Donelaitis, norėdamas pamokyti žmones, kaip pavyzdį pateikia gamtą: gandrai pargrįžę visų pirma puola tvarkyti namų ir tik pagarbinę Dievą gaudo varles. Taip pat turėtų elgtis ir žmonės, sakoma epizodo pabaigoje: „Tu niekings žmogau! mokinkis čia pasikakint (pasimokyt), Ir pasisotindams gardžiaus n'užmiršk savo dievą“. Tad tuos, kurie elgiasi nederamai, pabara, pamoko, nevengdamas tokių žodžių kaip “nenaudėlis”, “glūpas”, “žioplys”, “snarglys”, “šūdvabalis”.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!