Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Potemė

22. Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Kad geriau suprastume dabartinę situaciją, mes privalome nusikelti į praeitį. Manau, kad būtent praeityje rašytojai buvo kur kas labiau moralistai nei yra dabar. Taip yra todėl, kad anksčiau literatūros atstovai jautėsi labiau atsakingi už tautos švietimą, gyvenimo vertybių perteikimą. Labai žymus moralistas buvo Mykalojus Daukša. Nors yra manoma, kad jis išsilavinimą įgijo užsienyje, Mikalojus Daukša buvo tikras savo šalies patriotas. M. Daukšos kūriniai pasižymi savitu stiliumi, turtinga kalba, juose pradėti vartoti iki tol negirdėti lietuviški naujadarai, kaip mokytojas, valia, įkvėpimas, išmintis ir daugelis kitų. Mylojus Daukša savo kūryboje nevengia moralizuoti ir auklėti tautiečių. Kūrinyje „Postilė“ Daukša parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalbai. Pratarmėje reiškiama naujųjų laikų tautos suverenumo samprata, aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba tautai ir valstybei. Rašytojas taip pat išreiškia savo didžiulį norą pasitarnauti gimtajam kraštui. Būtent dėl didžiulės meilės savo šaliai ir jos gyventojams, jis nusprendžia iš užsienio kalbų išversti katalikiškas maldas. Taigi, Mikalojaus Daukšos kūrinyje „Postilė“, kaip ir būdinga to meto literatūrai, skleidžiamos tautinės ir religinės vertybės. Rašytojas nevengia moralizuoti ir savo pavyzdžiu skatina kitus šalies intelektualus prisidėti prie tautos kultūros puoselėjimo. Manau, kad būtent dėka tokių asmenybių kaip Mykalojus Daukša šiandien galime pasidžiaugti turėdami laisvą Lietuvą.
Bekeliaujant laiko tėkme prieiname visai nesenus laikus. Kuomet sovietų sąjungos laikais mūsų tautą ugdė tokios asmenybės kaip Justinas Marcinkevičius. Šis žmogus dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „Tautos poetas“. Į literatūros platybes Justinas Marcinkevičius oficialiai įžengė 1965 metais. Savitai tęsdamas lietuvių neoromantinės lyrikos tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Anot kai kurių literatūrologų, literatūrinės stilistikos požiūriu visa jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji iš jų artimesnė romantinei tradicijai, o antroji – modernumui. Kita vertus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!