Sporto agentų veikla

Sporto rinkos plėtra Lietuvoje reikalauja iš rinkos daly­vių, o ypač agentų, profesionalumo, pagrįsto ilgamete rinkos ekonomi­kos šalių patirtimi. Šiomis sąlygomis labai svarbu, kad visi rinkos dalyviai būtų pakankamai informuoti ir teisingai suvoktų reiškinius, susijusius su sporto veikla.
Darbe vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, pirmiausia Vokietijos ir JAV, pateikiami įvairūs agentų veik­los aspektai.
Darbą sudarys 3 skyriai, literatūros sąrašas ir priedai, kuriuose pateikti užsienio ir mūsų šalies sporto preky­bos agentūrų naudojami sutarčių formuliarai. Pirmame skyriuje pa­teikta trumpa agentų charakteristika bei jų klasifikavimas. Antrame skyriuje aprašomos pagrindinės agentų funkcijos: informavimas, tar­pininkavimas, konsultavimas. Trečiame skyriuje aprašomi agentų darbai bei praktinė analizė.
nuolat besikeičiančiomis politinėmis, socialinėmis ekonominėmis sąlygomis. Kuriamos naujos orga­nizacijos — klubai, sporto šakų federacijos, aso­ciacijos, kurioms būdingas savitas veiklos būdas, ekonominis statusas ir nuosavybės forma. Kūno kultūros ir sporto paslaugų teikimas ir vartojimas tobulėjant rinkos santykiams kelia didesnius rei­kalavimus specialistų profesiniam parengtumui bei tobulinimui. Tai skatina naujo tipo ir elgesio stiliaus vadovų, gebančių suburti žmones spręsti sudėtingus uždavinius, poreikį.
Šiandien klasikinės ugdymo paradigmos vi­diniai prieštaravimai yra pasiekę tokį lygį, kad ja grindžiamas ugdymas nebegali tenkinti nei individo, nei visuomenės poreikių (Adamonienė ir kt., 2001; Adomaitienė, 2002). Keliami reika­lavimai ne tik profesinei kvalifikacijai, bet ir jos nuolatiniam tobulinimui. Šiandieninėje profesinio rengimo paradigmoje mokymasis, profesinis ren­gimas pradedamas grįsti individualybės ugdymu ir visapusišku lavinimu, o ne vien profesinių žinių, mokėjimų perteikimu, įgūdžių formavimu. Minėti autoriai teigia, kad profesinio rengimo srityje sprendžiamas prieštaravimas tarp besimokančių­jų poreikio įgyti kvalifikacijas (profesinio prisi­taikymo ir profesinio sumanumo) ir jų poreikio įgyti išsilavinimą, paremtą asmenybės vystymusi, nuolatiniu jos tobulinimusi (profesiniu brandumu, savarankiškumu).
Kaip teigia S. Laskienė (2003), sporto organi­zacijos savotiškai priklauso nuo sporto ir verslo pasaulių, jų vidinės ir išorinės aplinkos, todėl pa­sidaro nebeaišku, kas turėtų vadovauti šiuolaikinei sporto organizacijai.
C. Beccarini (2000), apibūdindamas šiuolaikiš­kų sporto organizacijų ypatumus, iškelia vadovų vaidmenį ir teigia, kad daugumoje Europos šalių sporto vadovams jokie formalūs profesinės kvali­fikacijos reikalavimai, priešingai nei treneriams, nekeliami....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!