Spaudos draudimo laikotarpis

Įžanga
Spaudos draudimas 1864 - 1904 metais Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl RAIDĖS. Caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartotojus. Lietuviai griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido, gabeno ir platino draudžiamuosius raštus ir tokiu būdu sukūrė naują tautinę spaudą. Tai svarbus tautinės kultūros kovos laikotarpis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautos savimonei, tautinių santykių raidoje ir apskritai kultūros istorijoje.
Spaudos draudimas
Lietuviškų spaudmenų reforma rusinimo tikslais buvo sugalvota ankščiau, bet pradėta vykdyti 1863 - 1964 metų sukilimo malšintojo Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo iniciatyva.
Dar 1864m. pavasarį Muravjovas paskyrė komisiją lietuviškiems spaudiniams rusiškuoju raidynu leisti. Ją sudarė lenkas Varšuvos lektorius St. Mikuckis, rusas J.Krečinskis ir du lietuviai: A.Petkevičius ir R.Ivinskis. Talkinami Kauno gimnazijos direktoriaus, M.Navikovo, J.Šulgino ir mokytojo Koširino, jie parengė lietuviškiems spaudiniams pritaikytą rusų raidyną, kuris lietuviųbuvo vadinamas ,,graždanka’’ arba tiesiog ,,kirvukais’’. 1864m. gegužės 14d. Muravjovas kreipėsi į carą ir gavo jo pritarimą lietuviškai spaudai lotyniškomis raidėmis uždrausti. Tais pačiais metais išleista ir pirmoji lietuviška knyga rusų raidėmis „Abėcėlė žemaitiškai – lietuviška“. Formaliu spaudos draudimo pagrindu, pasinaudodamas karo padėties galiomis, pasirūpino Muravjovo įpėdinis, Vilniaus generalgubernatorius, Kaufmannas. 1865m. rugpjūčio 25d. jis paskyrė lietuviškoms knygoms peržiūrėti komisiją, kuri nurodė, jog visa lietuviška raštija per pastaruosius 30 metų tarnavusi revoliucinei propagandai ,o jai vadovavęs vyskupas M. Valančius. Susitaręs su N.A. Miliutinu,
Kaufmannas 1965m. spalio 6d. raštu įsakė Vilniaus, Gardino, Kauno, Minsko, Vitebsko ir Mogiliavo gubernatoriams prižiūrėti, kad būtų uždraustos lietuviškų spaudinių lotynų raidėmis spausdinimas, įvežimas, pardavinėjimas ir bet koks platinimas.
Tuo pačiu jis įsakė Vilniaus cenzūros komitetui jo primtako Muravjovo žodinį paliepimą be išsisukinėjimų vykdyti, o Vilniaus mokslo apygardai pavedė rūpintis išleisti kiek galima daugiau liaudžiai knygų ir vadovėlių parašytų lietuviškai, bet ne rusų raidėmis. Kaufmanno prašymu rugsėjo 13-15d. vidaus reikalų ministras Valujevas slaptu aplinkraščiu draudimą išplėtė visai Rusijai, įsakydamas:
1. .Visiems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!