Sonatos formos analizavimo konspektas

Sonatos forma – forma, kurios pirmoje padaloje sugretinamos 2 kontrastingos (tiek pobūdžiu, tiek tonacijomis) partijos.
Sonatos forma panaši į paprastąją trijų dalių reprizinę formą.
I dalyje (ekspozicijoje) skirtingas kūrinio tematizmas pateikiamas skirtingomis tonacijomis (pagrindine ir šalutine, dažniausiai – dominantine). Kontrastingas temas čia sieja vientisas teminio ir tonacinio plėtojimo procesas.
II dalyje (temų perdirbime) vyksta tiesioginė ekspozicijos temų ir jų elementų sąveika. Šiai daliai būdinga teminio plėtojimo intensyvumas ir tonacinis nepastovumas, vyrauja subdominantės funkcijos tonacijos.
III dalyje (reprizoje) ekspozicijos temos suartinamos – jos pateikiamos pagrindine tonacija (arba ji įtvirtinama formos pabaigoje).
Sonatos formai būdingos papildomos padalos – įžanga, jungtis ir koda.
Schema:
Padalos
EKSPOZICIJA
TEMŲ PERDIRBIMAS
REPRIZA
Tematizmas
PP
JP
ŠP
BP
Motyvinis plėtojimas
PP
JP
ŠP
BP
Tonacinis planas
T
-
D
(S)
T
-
T
Ekspozicija:
● Funkcija – pirmą kartą pateikti tematizmą, suformuoti teminį ir tonacinį konfliktą. Ji sudaryta iš kelių padalų, vadinamų partijomis. Jose išdėstomos arba plėtojamos ekspozicijos temos. Partijų ribos nustatomos pagal harmonines kadencijas (baigiamąsias arba pusines). Teminiu atžvilgiu reikšmingiausios yra pagrindinė ir šalutinė partijos
1. Pagrindinė partija:
● funkcija – pateikti reikšmingą temą, kuri lemia sonatos formos kūrinio pabūdį, ir kartu įtvirtinti pagrindinę tonaciją.
● pagrindinei partijai būdingas ekspozicinis muzikinės medžiagos dėstymo tipas
● pagrindinės partijos temos kontrastingieji elementai kartais būna polifoniškai sujungti
● pagrindinės partijos būna harmoniškai uždaros arba atviros
2. Jungiamoji partija:
● funkcija – sklandus tonacinis ir teminis perėjimas iš pagrindinės partijos į šalutinę
● teminiu požiūriu jungiamosios partijos būna dviejų rūšių:
● išvestinės (iš pagrindinės partijos)
● savarankiškos
● jungiamųjų partijų apimtis labai įvairi – nuo kelių taktų iki labai išplėtotų
3. Šalutinė partija:
● funkcija – pateikiant reikšmingą tematizmą įtvirtinti naują (paprastai – dominantinę) tonaciją, kuri vyrauja iki ekspozicijos pabaigos
● tipiškais atvejais šalutinės partijos temetizmui būdingas lyriškumas, joje vyrauja melodinis pradas
● šalutinėje partijoje kartais išdėstomos kelios viena kitą papildančios temos
● daugelio šalutinės partijos temų plėtojimui yra būdingas laipsniškas įtampos stiprėjimas, pasiekiantis visos ekspozicijos kulminaciją, kurios vieta maždaugatitinka ,,aukso pjūvio’’ santykį
● šalutinė partija dažniausiai ilgesnė už kitas partijas. Paprasčiausia jos forma – periodas
● tonaciniu atžvilgiu šalutinė partija dažniausiai vientisa
4. Baigiamoji partija:
● funkcija – užbaigti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!