Muzikos konspektas

Melodijos skirtos giedoti choro balsams – sopranui, altui, tenorui ar bosui, todėl kiekvienos jų apimtis (diapazonas) paprastai neviršija duodecimos. Melodikai būdinga dainingumas, nuoseklus diatoniškas judėjimas, o šuolis „atsveriamas“, pajudant priešinga kryptimi. Nešuoliuojama disonansiniais (tritoniu, septima) ir už oktavą didesniais intervalais, nes juos sunku intonuoti. Melodija plėtojama įvairios apimties bangomis (nuo vienos ilgesnės vertės – atramos iki kitos, nesisukant vis apie tą patį garsą), jai nebūdinga pasikartojančios struktūros dariniai (sekvencijos, triliai, atskiro garso kartojimas). Melodijos „dorybė“ – ne įmantrumas, originalumas, o geras derėjimas su kitais balsais.
Melodika paremta tonacijos trigarsių ir septakordų garsais, laisvai šuoliuoja akordų tonais ar juos apdainuoja (dažniausiai – smulkiomis natomis). Legato, staccato, įterpiamos įvairios trukmės pauzes. Disonansai didesni nei oktavos apimties. Nevengiama tritonio intonacijų. Melodikoje dažnai galima išskirti teminius darinius (išsiskiria vienas balsas, kuris turi pagrindinę temą) ir bendro judėjimo, plėtojimo epizodus.
Ritmika menzūrinė (kvantitatyvinė), balsams būdinga nuosekli (nekontrastinga) ritminių verčių kaita. Ilgos trukmės tonai atlieka derminių atramų funkciją, ilgos trukmės natomis užbaigiami melodiniai dariniai. Nenaudojamos smulkios pauzės, aštrios (iš smulkių trukmių sudarytos) sinkopės, šuoliai smulkių verčių natomis, ritmo ostinato.
Ritmika yra taktinė, arba taktometrinė – reguliaraus akcentinio ritmo (formuojasi metrinė sistema). Įsigali stipriosios ir silpnosios takto dalys. Ritminis piešinys – įvairus, kaitus, pagrįstas ir ritminių figūrų kartojimu, ir kontrastingu sugretinimu.
Griežtojo stiliaus kūrinio harmoninė vertikalė – rezultatyvi, ji yra balsų derinimo rezultatas. Laisvai vartojami konsonansiniai sąskambiai ir pagal griežtas taisykles – disonansiniai.
Disonansų ir konsonansų vartojimas. Disonansinių sąskambių naudojimas laisvesnis, nei griežtajame stiliuje, tačiau taip pat reglamentuotas. Disonansas tampa nuolatiniu polifoniškos faktūros harmonijos elementu.
Harmoninė vertikalė (tonacija ir harmoninių funkcijų kaita) yra melodijos (temos) pagrindas – kiekvienas svarbesnis jos tonas gali būti suharmonizuotas, todėl temai kontrapunktuojantys balsai paprastai ir atlieka harmonijos papildymo vaidmenį.
Derminė organizacija
Derminė organizacija – diatoninės modalinės dermės, kurios gali lengvai keisti viena kitą.
Alteracijos ženklai naudojami konkrečiuose melodiniuose vingiuose ar kadencijose, (siekiant išvengti nepageidautinų sąskambių, primiausia tritonio, o kadencijose – vedamųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!