Muzikos kūrinių analizės konspektas

Muzikos kūrinių analizė – mokslas, nagrinėjantis muzikos kūrinius, jų formas.
Analizuojami kūrinį sudarantys elementai bei jų sąveiką, skiriant ypatingą dėmesį kūrinio struktūrai.
Muzikos kūrinys turi tam tikrą formą (struktūrą), kuria, panaudojant muzikos išraiškos priemones (muzikos kalbos elementus), perteikiamas tam tikras turinys.
Turinio pateikimas ir plėtojimas turi savo dramaturgiją.
• Tempas
• Dinamika
• Tembras
• Registrai
• Artikuliacija
• Tembrai
• Harmonija
Faktūra – muzikinės medžiagos išdėstymo būdas.
Pagal sudėtingumą faktūra skirstoma:
• Vienbalsė (monodinė) – turinti vieną melodinę liniją.
• Daugiabalsė:
◦ Homofoninė – faktūra, kurioje muzikinė medžiaga dėstoma skirstant balsus į pagrindinius ir pritariamuosius (akompanuojančius).
◦ Polifoninė – faktūra, kurioje išryškėja kelios savarankiškos melodijos – linijinis, horizontalusis muzikinės medžiagos plėtojimo būdas.
Faktūros tipas, apjungiantis homofoninę ir polifoninę faktūrą, vadinamas sudėtinguoju daugiabalsiškumu.
Melodija – pagrindinis muzikos kūrinio elementas. Tai meniškai įprasminta muzikos garsų ir jų santykių visuma, dėstoma horizontaliai laike.
Melodijų visuma kūrinyje vadinama melodika.
Analizuojant melodiją nagrinėjama:
• Intonacinė struktūra (intonacija – melodinis vingis, išreikštas tam tikrais garsų intervaliniais, ritminiais, derminiais santykiais);
Kai kurios intonacijos tapo savotiškais muzikiniais simboliais:
• krintančios sekundos pustonio (m.2 VI-V minore) - „atodūsio“ intonacija;
• sekstos kylančio šuolio su laipsnišku nusileidimu (m.6 V-III-(II)-I minore) – „ilgesio“ intonacija;
• kvartos šuolis aukštyn (V-I) – „ryžto“ intonacija;
• mažorinio trigarsio garsais grindžiama „fanfarinė“ intonacija;
• dviejų balsų „auksinės slinkties“ intonacija (seksta-kvinta-tercija III/I-V/II-I/III);
• Melodinė linija – melodiją sudarančių pakilimų ir nusileidimų visuma (melodijos kontūras). Nuo melodijos judėjimo krypties priklauso jos didėjanti (kylant) ar slūgstanti (leidžiantis) įtampa.
• Melodijos tipai:
• Melodija, plėtojama viename lygyje (vieno tono kartojimas – rečitavimas; tono apsupimas gretimais tonais - apdainavimas);
• Kylančios krypties melodija;
• Krintančios krypties melodija;
Melodijoje gali būti derinami keli melodinės linijos tipai. Tokiu būdu melodijoje susidaro ryškesnė banga (kyla-leidžiasi ar atvirkščiai) arba nedidelis bangavimas.
Garsai melodijoje gali judėti laipsniškai arba panaudojant šuolius.
• Melodijos viršūnė (kulminacija) – aukščiausias melodijos pakilimo taškas.
• Viršūnė-šaltinis (viršūnė-ištaka) būna melodijos pradžioje;
• Viršūnė-horizontas (viršūnė-išvada) būna melodijos pabaigoje.
• Kulminacija – melodijos viršūnė, sutampanti su muzikos emociniu pakilimu. Kulminacijų gali būti kelios (pagrindinė ir šalutinės).
• Būdingiausia pagrindinės kulminacijos vieta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!