Kas yra sutartinės? „Jos paeiną nuo laumių arba laumaičių, kurias po tam žmonės, jau būdami krikščionys, ne kitaip vadino kaip raganomis. Jeigu kurios mergaitės mėgdavo jas dainuoti, tokios gaudavo ilgus metus neištekėti, nes bijodavo jaunikaičiai, idant jų pačios nebūtų raganos“. Tai yra žmonių pasakojimas, užrašytas XXa. Pradžioje.
Kai kurių tyrinėtojų nuomone, sutartinės gali siekti netgi akmens amžių.
Terminas sutartinė daugiausiai paplitęs yra šiaurės rytų Lietuvoje.
Skiriami trys pagrindiniai vokalinių sutartinių dainavimo būdai: dvejinės, trejinės, keturinės. Pagal paskirtį ir tematiką vokalinės sutartinės yra įvairių žanrinių grupių: darbo (medžioklė, šienapjūtės, rugiapjūtės, avižapjūtės, linaraučio, verpimo, mėšlavežio), kalendorinės, vestuvių, karinės istorinės, šeimos, taip pat humoristinės, šokių, žaidimų, instrumentinės, gimtuvių, mirties, prašymo/maldavimo/liepimo/dėkojimo. Sutartinių tekstuose gausu archajiškų refrenų, garsažodžių, pavyzdžiui, čiūto, rūto, titity, tatatõ, dūno, tūto, kurių reikšmę šiandien galime jau tik numanyti.
Apskritai seniausia muzikavimo priemonė yra pats žmogaus kūnas (balsas, plojimas, pūtimas pro suglaustus delnus, ritminis trypimas ir pan.).
Lietuvių daugiabalsės dainos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d.
Lietuviškos sutartinės yra labai specifinės, tačiau savo specifika artimų kūrinių aptinkama Ukrainoje, Rusijoje finougrų (mordvių) gyvenamuose kraštuose, Afrikoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Bosnijoje, Hercogvinoje, Jugoslavijoje.
Sutartinės, kaip senojo tikėjimo apeiginės giesmės pradėjo nykti su krikščionybės priėmimu, ypatingai XIX–XX ais amžiais.
įdomiausia sutartinėse – tai ritmas ir harmonija. Ritme dažnai girdime sinkopes, o harmonija- tai nuolat skambančios sekundos. Todėl sutartinės skamba aštriai ir kaprizingai, būtent dėl to dažnam žmogeliui sutartinės nėra prie širdies.
Įdomu tai, jog sutartinės pagrinde atlikdavo moterys, o instrumentais (skudučiais, ragais, daudytėmis, kanklėmis, lamzdeliais ir kt.) grodavo vyrai.
Dažnai atsirasdavo tokių žmonių, kurie nesuprasdavo sutartinių grožio. Tas vyksta ne tik šiais laikais, tačiau vyko ir seniau. Sutartinių giedojimą žmonės prilygindavo vištų kudakavimui, . Kartais tie patys bernai uždainuodavo kokią nors parodijinę sutartinę, norėdami pasityčioti iš giedančiųjų. Vyrai būdavę nepatenkinti, kad mergos gieda jurgines, sakydavę: „Negiedokit, ba bus šalta, atšals!“. O kai mergos ima giedoti, tada patys vyrai arba...
Šį darbą sudaro 1664 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!