Šokas kaip kraujo apytakos sutrikimas

Šokas (pranc. choc – smūgis) – tai sunkus kraujo apytakos sutrikimas. Pasekmė yra audinio hipoksija dėl nepakankamo deguonies tiekimo arba įsisavinimo. Nepakankama perfuzija sukelia anaerobinį ląstelių metabolizmą, dėl kurio ima gamintis didelis kiekis pieno rūgšties. Taigi šokas pats savaime nėra liga, o sudėtinė patofiziologinė būsena, kuriai būdinga įvairių organų simptomai. Tokia būsena reikalauja skubaus diagnozavimo ir gydymo, nes delsimas gali pasibaigti paciento mirtimi. Šoką gali sukelti įvairios priežastys: traumos, infekcijos, alerginės reakcijos, apsinuodijimai, širdies veiklos sutrikimai ir kt. Tačiau įvairių priežasčių sukelta patologinė organizmo būklė šoku vadinama tik tada, kai sutrinka kraujo cirkuliacija, o mikrocirkuliacija nesugeba aprūpinti ląstelių deguonimi ir pašalinti medžiagų apykaitos produktus. Biocheminiai organizmo ląstelių pakitimai, būdingi šoko atveju, dažnai išsivysto prieš nukrentant paciento kraujo spaudimui ir prieš pasirodant kitiems tipiškiems šoko simtomams.
Šoko etiopatogenezė (1 priedas). Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro trys grandys – kraujas, širdis ir kraujagyslės. Kraujas - tai svarbiausia organizmo transportinė terpė. Normalus širdies ir kraujagyslių sitemos darbas priklauso nuo cirkuliuojančio kraujo kiekio ir jo sudėties. Sumažėję cirkuliuojančio kraujo kiekis (hipovolemija) - tai vienas iš pagrindinių šoką sukeliančių faktorių.
Staiga sumažėjus cirkuliuojančio kraujo kiekiui ir arteriniam spaudimui, organizmas išskiria papildomą katecholaminų kiekį, stimuliuojami adrenoreceptoriai, sukeliami odos, žarnyno, inkstų kraujagyslių spazmai palaikantys svarbiausių organų (širdies ir smegenų) normalią kraujotaką. Tai kompensacinė simpatinė - adrenerginė organizmo reakcija (būdinga visiems hipodinaminiams šokams). Tačiau, ilgiau veikiant šokogeniniams faktoriams, kompensacinė reakcija tampa patogeninė. Užsitęsus arteriolių ir venulių spazmui, sutrinka medžiagų apykaita, kaupiasi rūgštūs medžiagų apykaitos produktai, prasideda specifinė šoko vazomocija (kraujagyslių spindžio kitimas). Spazmuojant arteriolėms ir venulėms, bei sumažėjus kapiliarinei perfuzijai, kapiliaruose mažėja hidrostatinis slėgis ir skystis iš intersticinio tarpo skverbiasi į kapiliarus. Kaupiantis rūgšties metabolitams, išsiplečia prekapiliariniai sfinkteriai, o pokapiliariniai lieka užsidarę. Kraujas plūsta į kapiliarus, juose padidėja hidrostatinis slėgis, todėl skystis iš kapiliarų skverbiasi į intersticinį tarpą, kraujas tirštėja, lėčiau teka, prasideda eritrocitų ir trombocitų agregacija, didėja krešėjimas, formuojasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!