Sofoklio drama „Antigonė“: nuo literatūrologijos sąvokų iki laisvo ir kritiško žmogaus laikysenos

Sofoklio drama „Antigonė“: nuo literatūrologijos sąvokų iki laisvo ir kritiško žmogaus laikysenos Perskaitykite tekstą apie Antikos laikų teatrą ir parinkite tinkamus trūkstamus žodžius. Atėniečiai per metus švęsdavo tris Dioniso šventes, ir tik per jas būdavo teatras, kitu laiku vaidinimai nevykdavo. Garbinant šį dievą šventėje būdavo dainuojamos giesmės ir vaidinamos istorijos, iš jų kilo du dramos žanrai – komedija ir tragedija. Taip atsirado graikų teatras. Teatru vadinamas žiūrovų vietas paprastai įrengdavo kalno šlaite. Akmeniniai suolai juosdavo aikštelę – orchestrą , kurioje vykdavo vaidinimai. Už jos stovėjo pastatas, vadintas skėne. Po daugelio metų žmonės prie jos pristatys pakylą, ant kurios vaidins aktoriai, ir pamažu tą pakylą pradės vadinti scena. Visus vaidmenis graikų teatre atlikdavo vyrai. Jie vaidindavo su kaukėmis, uždengiančiomis visą galvą. Kad atrodytų aukštesni, aktoriai dėvėdavo specialius batus – … . Nei vienas spektaklis neapsieidavo be choro. Daug nuveikdavo ir pats dramaturgas, jis ne tik režisuodavo dramą, bet ir sukurdavo muziką, statydavo šokius, dažnai ir pats vaidindavo. Perskaitykite tekstą ir pabraukite jame sakinį, tiksliausiai apibrėžiantį kalokagatijos sąvoką (paspauskite žodį „kalokagatija“, o tada atskirai spauskite kiekvieną pasirinkto sakinio žodį). Senovės Graikijoje geru žmogumi laikytas ne tas, kuris nėra piktas, o tas, kuris yra toks, koks turi būti. Jis turi būti kokybiškas, atitinkantis tam tikrą prabą, kaip esti geri maisto produktai, geras vežimas. Tokiam žmogui būdinga kūno ir dvasios harmonija, būdingas ir dvasinis, ir fizinis grožis. Toks žmogus stiprus, žvalus, linksmas. Toks žmogus labai saikingas. Jis – herojus, atletas, karys, poetas, muzikas, menininkas. Jis nuolankus lemčiai. Ne jis turtui tarnauja, o turtas jam. Ne šlovė jį valdo, o jis valdo šlovę. Tai laisvas žmogus. Pagal Dalią Dilytę Iš eilės sudėkite samprotavimo rašinio „Kodėl pasauliui reikalingi maištininkai?“ dėstymo pastraipos tekstines korteles. Korteles dėlioti pradėkite nuo viršaus. Maištininkai visuomenėje priimtas normas neretai vertina kritiškai, todėl į visuomenės ydas žvelgia objektyviai, aklai nesivadovaudami ne visada teisingomis ir logiškomis taisyklėmis. Žmonės, net ir matydami tam tikrus reiškinius sociume kaip blogybes, dažnai yra linkę jų nebematyti. Taip elgiasi iš baimės, mano nepaklusę sulauksiantys pasekmių. Arba nuolankiai tyli todėl, kad taip visuotinai priimta ir tuos reiškinius saugo įstatymas. Tad tie maištininkai, kurie nelinkę viskuo pasitikėti ir patikėti, tokiems žmonėms atveria akis. Jie įrodo egzistuojančios tvarkos absurdiškumą ir net ydingumą. Toks kai kurių piliečių absoliučiai aklas sekimas įstatymais, nė nesigilinant į jų prasmę ar santykį su moralinėmis vertybėmis, puikiai iliustruojamas antikinėje Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Antigonei tvarkos sergėtojai neleidžia palaidoti žuvusio brolio – tėvynės išdaviko – palaikų, mat taip įsakyta aukščiausiosios jėgos – valdovo Kreonto, ir visai nesvarbu, kad toks įsakymas prieštarauja visoms doro žmogaus moralinėms ir net religinėms nuostatoms. Tad Antigonė šioje tragedijoje vaizduojama kaip kovotoja su šia neteisybe: ji nepaiso žmogaus įstatymo puikiai suvokdama jo absurdiškumą ir vadovaujasi dievų priesakais: „Įsakymo gi tavo nelaikau aš taip / Galingu, jog, mirtingas, menkas būdamas, / Pranoktų nerašytą amžiną dievų / Įstatymą, kuris ne šiandien ir ne vakar / Mums duotas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!