Socialumas Vandos Juknaitės prozoje

Įvadas Lietuvių literatūroje po truputį vėl ima skleistis socialumo tematika ir problematika. Naujosios kartos rašytojai nebebijo liesti šios srities. Įvairiapusis socialumo tyrinėjimas – visuomeninis, literatūrinis, politinis – yra tapęs daugelio periodinių leidinių straipsnių tema („Metai“, „Žmogus ir žodis“, „Baltija“ ir kt.) . Šios temos plėtotės svarba ganėtinai akivaizdi. Atviras problemos pateikimas prozine ar kitokia literatūrine forma skaitytojui suteikia galimybę susidomėti socialinės problematikos nagrinėjimu. Anot literatūros kritiko, mokslininko, vertėjo Marijaus Šidlausko:“ Broliai Biržiškos Lietuvoje atsidėję klojo kultūrinės istorinės mokyklos pamatus, o su jais mezgėsi ir literatūros sociologijos pradmenys.“1 Tad akivaizdu, jog sociologinis klausimas nėra naujas, tačiau jo palietimas ir sugebėjimas iškelti į viešumą, taip, jog nebūtų sukeltas visuotinis pasipiktinimas – sudėtingas darbas. Tai įrodo ne itin gausus socialinio pobūdžio prozos kūrinių klodas. Teoriškai sociumas yra vienas pagrindinių tokių kūrinių šaltinių, tačiau praktiškai jų pasigendama. „Štai, jeigu gyvenimas (jo tikrovė) yra socialumas prozoje, turėsime įminti, kas yra gyvenimas.“2 – štai tokia V. Martinkaus nuomonė. Šio klausimo įminimas – filosofų darbas, tačiau rašytojas privalo būti ir filosofas ir psichologas, tad gyvenimo tėkmė jo kūryboje yra kertinis akmuo. Apskritai žmogus be sociumo neišgyventų. Neišsiskirdamas iš minios arba negalėdamas joje likti nepastebėtas, jis negalėtų savęs įvardinti, kaip asmenybės. Tą puikiai įrodo, kad ir D. Thoreau „Voldenas“, kuriame sugrįžimas į gamtą grindžiamas socialinių statusų beprasmiškumu. Tačiau tokie kūriniai tik įrodo, jog žmogus be kito žmogaus yra niekas, jis be sociumo neišgyventų. Žmogaus kova dėl pripažinimo visuomenėje grūdina asmenybę ir skatina siekti savęs tobulinimo. Sociumas literatūroje atskleidžia tam tikras gyvenimo subtilybes, apie kurias dažniausiai linkstama nutylėti – norą išsiskirti, būti pranašesniu visuomenėje, godumą ir dar daugelį kitų. Taip pat šviečia lengvu naivumu ir priverčia sugrįžti prie natūralumo, bei suvokti tikrovę, atsimerkti prieš ją. Tačiau yra viena problema. Modernieji ar postmodernieji rašytojai savo kūryboje socialumo nebevertina, arba jį sumodernina:“Atsivertę naujausius lietuvių romanus, tuoj pat pastebime, jog gyvenimo kaip tikrovės ženklai juose ne itin branginami, labai dažnai verčiami aukštyn kojomis.“3 Rodos, lieka viena išeitis, norint atrasti socialų kūrinį – ieškoti jo ankstesnėje literatūroje. Bet taip teigti nebūtų visiškai teisinga, nes ir šiuolaikinėje literatūroje yra rašytojų, atsidėjusių socialiosios tematikos kūrinių rašymui. Apskritai kalbant socialumas glūdi visuose literatūriniuose kūrinuose tik jo forma vis kita. Faktografinio socialumo proza – priimtiniausia tarybinių metų kartos atstovams, kurie tokio tikpo kūriniuose atranda save, buvusį gyvenimą. V. Martinkaus straipsnyje, kaip viena iš socialiausių šiandieninės lietuvių literatūros atstovių išskiriama Vanda Juknaitė. Jos darbuose ši tema atskleidžiama žvelgiant iš skaudžiausių visuomenės pusių. Rašytojos sugebėjimas įtraukti skaitytoją į socialinę aplinką, kuri anaiptol ne pati maloniausia – intriguoja ir tuo pačiu verčia pamąstyti apie savo, kaip visuomenės atstovo vaidmens svarbą šioje aplinkoje. Vanda Juknaitė – moteris, sugebėjusi viešai paliesti opiausius visuomenės klausimus ir problemas – mirties atėjimą, šeimos tragedijų išgyvenimą, aplinkos įtaką ir pagalbą, taip pat vaikų iš asocialių šeimų problematiką ir kita. Rašytoja, gimusi 1949 metais Papiliuose – prozininkė, dramaturgė, eseistė. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Dėstė mokykloje, Vilniaus muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1976 metų dirba Vilniaus pedagoginiame universitete, yra Lietuvių literatūros katedros docentė. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Pirmoji V. Juknaitės knyga „Ugniaspalvė lapė“ išleista 1983 metais. Taip pat žinomi tokie jos kūriniai kaip: „Stiklo šalis“, „Šermenys“, „Išsiduosi. Balsu“, „Tariamas iš tamsos“. Rašytoja apdovanota J. Paukštelio, Žemaitės, J. Grušo, G. Petkevičaitės – Bitės, Lietuvos vaikų fondo literatūrinėmis premijomis. Vandos Juknaitės kūryba, kaip darbo objektas, pasirinkta dėl savo išskirtinio socialinio jautrumo savo kūryboje. Visi jos kūriniai yra aktualūs visuomenėje. Paskutinieji jos darbai – knygos „Išsiduosi. Balsu“ ir „Tariamas iš tamsos. Pokalbiai su vaikais“ – atvirai palietė gležniausią visuomenės ląstelę – vaikus. Jos pastangos įsigilinti į vaikų – paliktų likimo valiai, gyvenančių globos namuose, vienišų – atvirai sukrėtė visuomenę. Nemažai kalbėta apie naujausios knygos svarbą dar prieš jai pasirodant knygynų lentynose. Spauda mirgėjo nuo pranešimų apie naująjį V. Juknaitės kūrinį ( „Metai“,V. Zaborskaitė, 2007 m. gruodžio 12d., „Šiaurės Atėnai“, 2007 m. lapkričio 9d. ir kt.). Ši knyga iš karto patraukė recenzentų dėmesį. Viena jų – Renata Šerelytė („Šiaurės Atėnai“, 2007 m. gruodžio 1d., 45(871), 9 psl.), taip pat recenzijų galima rasti leidiniuose „ Literatūra ir menas“, „Dialogas“ ir kt. Šiame darbe bus nagrinėjama V. Juknaitės proza ir socialumas joje. Kaip rašytojos prozos socialumo pavyzdys bus analizuojama jos knyga „Šermenys“,vienas ryškiausių šios temos plėtojimo egzempliorių, kurioje socialumas pateikiamas per mirtį. Vanda Juknaitė pasirinkta kaip darbo objektas dėl savito rašymo stiliaus, kurio stygius jaučiamas šiandieninėje literatūroje – socialumo tematikos plėtojimo. „Šermenų“ pasirinkimą lėmė gilus žvelgimas į paprastų žmonių gyvenamąją apinką, juos krečiančias tragedijas ir sugebėjimą tas problemas spręsti, tuo pačiu metu sugebant džiaugtis gyvenimu. Sovietmečio kaimo aplinkoje vykstantis gyvenimas sujungia viename kaime gyvenančius žmones, ir jų mažoje bendruomenėje remiamasi į vienas kitą. Viskas pateikiama kaip muziejinis eksponatas, nes šiandieninėje visuomenėje pamirštas elementarus užuojautos jausmas, noras padėti nelaukiant naudos. Veikėjų gyvenimo ciklas tęsiasi nuo vienos mirties iki kitos, nuo nelaimės iki nelaimės, tik intarpuose atsirandant prisiminimų iš vaikystės, kuriuose galiausiai paaiškėja tam tikrų pasekmių priežastys. Knyga aiškiai atstovauja socialiajai prozai dėl realaus gyvenimiško siužeto. Skaitytojui net nekyla mintis, jog veikėjai, aplinka, situacijos – išgalvoti. V. Juknaitės sugebėjimas tarp veikiančiųjų sukurti atmosferą, kuri slegia, priversti bijoti tolimesnio sakinio nenorint sužinoti tragiškos baigties, ar dar vienos blogos žinios – traukia prie jos rašomų knygų. Šio darbo pagrindinis tikslas – aptarti socialumo sklaidą lietuvių literatūroje ir jo įtaką bei svarbą V. Juknaitės kūrybai. Tyrimo uždaviniai: 1. Pristatyti prozos socialumo sampratą; 2. Aptarti bendrąją V. Juknaitės kūrybą; 3. Įsigilinti į rašytojos prozos išskirtinumą; 4. Identifikuoti socialumą V. Juknaitės prozoje; Darbe remiamasi tiriamuoju metodu. Darbo struktūra: 1. Turinys. 2. Įvadas. Jame trumpai pristatomas socialumas, jo reikšmė. Vanda Juknaitė, jos darbų svarba, nagrinėjama knyga. 3. Pagrindinė dalis. Temos plėtojimas, iškeltų tyrimo uždavinių įgyvendinimas. Ji susideda iš: ◦ Supažindinimo su socialumu, jo reikšme ir egzistavimu šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, ypač prozoje; ◦ Vandos Juknaitės prozos kūrinių aptarimo; ◦ Rašytojos prozos socialumo nagrinėjimo. 4. Išvados. 5. Literatūros sąrašas. Socialinis standartiškumas ir kitoniškumas. Įvairiapusės socialumo interpretacijos Socialumo sąvokos neapibrėžtumas atskirose sferose reiškia plačias interpretacines galimybes, norinčiam suvokti jos esmę. Gausus informacijos pateikimas, nagrinėjimas publicistikoje ir atskirose publikacijose – leidžia susidaryti išsamų vaizdą, paaiškinantį šią sąvoką. Visuomeniškumas – viena plačiausių erdvių saviraiškai. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kuomet noras būti kitokiu susilaukia neigiamos reakcijos. Tolerancijos trūkumas visuomenėje skaudžiai paliečia norinčius išsiskirti. Sociumas sunkiai įsivaizduojamas be tam tikrų vertybių skalės. Kaip teigia amerikiečių sociologas N. Smelzeris: „ Vertybės – tai visuotinai priimti įsitikinimai apie tikslus, kurių žmogus turi siekti. Jis sudaro dorovinių principų pagrindą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!