Socialinio sektoriaus organizavimas - teorija

Iki 1990 m. Lietuvoje gyvavusioje socialistinės valstybės santvarkoje pensijos visiškai buvo garantuojamos valstybės.
Bedarbystės iš esmės nebuvo, kadangi valstybė garantavo darbo vietas visiems darbingiems asmenims.
Socialinis draudimas buvo vykdomas tik valstybės lėšomis, įmokas mokėjo įmonės ir organizacijos, patys darbuotojai jokių socialinio draudimo įnašų iš savo atlyginimo nemokėdavo. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto.
Darbdavių įmokos iš esmės buvo vienintelis pensijų finansavimo šaltinis, taip pat egzistavo tam tikros pensijų privilegijos kariškiams, geležinkeliečiams, kitiems strateginių objektų dirbantiesiems.
Iki 1990 metų socialinio draudimo funkcijas Lietuvoje vykdė profesinės sąjungos. Jos valdė socialinio draudimo lėšas, joms priklausančias sanatorijas, profilaktoriumus, poilsio namus, kultūros ir švietimo, turizmo ir sporto įstaigas.
Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo.
Pensijos buvo skiriamos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat asmenims, ėjusiems nustatytą laiką tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų moterims. Pensijos buvo skiriamos pagal TSRS valstybinių pensijų įstatymą, o reikalingos lėšos jų mokėjimui buvo pervedamos iš TSRS valstybinio biudžeto.
• pilno dydžio valstybinio socialinio draudimo pensija skiriama tiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas mokėjo ne mažiau kaip 30 metų;
• valstybinis socialinis draudimas tapo privalomas savarankiškai dirbantiems asmenims;
• įvesta nauja pensijos skaičiavimo formulė: vieną dalį sudaro visiems vienodo dydžio bazinė dalis (kurios dydį tvirtina Vyriausybė), kitą dalį sudaro kintama dalis (kuri priklauso nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpio, įmokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio ir vidutinio nacionalinio socialinio draudimo įmokų dydžio).
Nors ir 1995 m. reforma iš esmės sukūrė naują pensijų sistemą Lietuvoje ir sudarė prielaidas tolesniam sistemos vystimuisi, tačiau liko ir neišspręstų problemų, tokių kaip:
• nemaža dalis asmenų nepateko į socialinio draudimo sistemą;
• pensijų dydis išliko labai nedidelis, nepaisant darbdavių mokamos santykinai aukštos socialinio draudimo įmokų dalies;
• pensijos finansuojamos išimtinai einamosiomis išmokomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!