2003
Įvadas
Kiekvienas sociologas visuomenę supranta kaip didelį žmonių santykių kompleksą, tarpusavio sąveikų sistemą. Todėl ir medžiagos savo tyrimams gali rasti visose žmonių veiklos srityse, įvairiose socialinėse situacijose. Vieną iš tiksliausių "socialinės" situacijos apibrėžimų pateikė Maxas Weberis: "tai situacija, kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. Iš šios abipusės orientacijos gimstančių reikšmių, prasmių, lūkesčių bei elgesio rezgamas voratinklis ir yra sociologijos analizės medžiaga" (P.L.Berger, 1995).
Kiekvienas sociologas pats pasirenka tam tikrą priėjimą, bandydamas aiškinti įvairiuose sociumo lygmenyse vykstančius procesus bei pagrįsti jų tarpusavio sąveiką. Aiškindami įvairius visuomenės gyvenimo aspektus sociologai remiasi skirtingais požiūriais. Vieni teigia, kad visko pagrindas - konfliktas, kiti - kad tarpusavio sąveika, treti ieško dėsningumų individų ir grupių veikloje. Remiantis šiais požiūriais ir susiformavo trys pagrindinės makro sociologinės teorijos: 1) struktūrinis funkcionalizmas; 2) socialinės kaitos teorija; 3) socialinio konflikto teorija.
Šio darbo tikslas - išsamiau išanalizuoti socialinio konflikto teoriją.
I. Konfliktas
1. Konflikto samprata
Prieš pradedant socialinio konflikto teoriją, visų pirma derėtų aptarti, kas tai yra konfliktas apskritai.
Skirtinguose šaltiniuose pateikiamos skirtingos konflikto sampratos interpretacijos:
Konfliktas - priešingų, nesuderinamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus (PŽ, 1993).
Konfliktas - priešingų interesų ar jų reiškėjų susidūrimas, susikirtimas, sankirtis (DŽ, 1993).
Konfliktas - priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas; priešingų poreikių, pareigų, motyvų, kurie negali būti vienu metu realizuoti, susidūrimas (TŽŽ, 1985).
Konfliktas - priešinimosi ar priešingumo būsena; kova ar grumtynės; prieštaringų principų susidūrimas; prieštaravimas tarp asmens nesuderinamų norų ir poreikių; iš nesuderinamų norų ir poreikių kylanti kančia (CODCE, 1995).
Konfliktas - daugiau ar mažiau išreikšta kova tarp dviejų ar daugiau šalių, kurios turi prieštaraujančias nuostatas, veikimo tikslus ar priešinasi agresijai į jos vertybes (R.B.Adler, N.Towne, 1990).
Konfliktas yra procesas, ne rezultatas. Disfunkcinį konfliktą gali sąlygoti asmeninės problemos, teritorializmas ir kt. Jo sprendimas gali sumažinti prieštaravimą ir priversti geriau jaustis personalą, bet paprastai nepakeičia organizacijos. Konfliktas, kylantis iš nesutarimo dėl politikos, normų ar veikimo, jeigu vadovaujama tinkamai, gali pasibaigti kompromisu, naujove...
Šį darbą sudaro 3357 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!