Socialinio darbo su šeima galimybės ir ypatumai

Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmanimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje.
Šeima - pirma ir labai reikšminga socialinė grupė, kuri nepakeičiamai įtakoja vaiko asmenybės formavimąsi. Šeimoje formuojami žmogaus charakterio bruožai, požiūris į darbą, dorovinės ir kultūrinės vertybės.
Yra gana daug ir įvairių šeimos apibrėžimų. Z.Bajorūnas (1997) – „Šeima – tai pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų“. J. Vaitkevičiaus knygoje „Socialinės pedagogikos pagrindai (1995) šeima apibūdinama kaip „Maža žmonių grupės sąjunga, paremta visuomeniniais ir ekonominiais ryšiais bei interesais“.
1. ŠEIMOS SOCIALINIS STATUSAS IR JOS TIPAS
Socialiniam pedagogui, siekiančiam įgalinti šeimą, padėti jai adaptuotis besikeičiančiomis sąlygomis, svarbiausios šios struktūrinės šeimos charakteristikos:
1. Šeimos padėtis sutuoktinių partnerių atžvilgiu (pilna, formaliai pilna, nepilna);
2. Šeimyninio gyvenimo stadija (pirminė, pakartotinė);
3. Kartų, gyvenančių vienoje šeimoje, skaičius (viena ir daugiau);
4. Vaikų skaičius (iki 3 vaikų, daugiavaikė);
Kiekviena šeima gali būti apibūdinama pagal 4 kriterijus:
1. Socialinį-ekonominį – tai materialinė šeimos padėtis: pajamų lygis, gyvenamosios sąlygos; socialinės – demografinės jos narių charakteristikos, kurios parodo socialinį – ekonominį statusą. Jei šeima nuolat patiria nepriteklių, trūksta lėšų būstui išlaikyti – tai ji laikoma skurstanti, o jos socialinis – ekonominis statusas yra žemas.
2. Socialinį – psichologinį – tai tokia emocinė būsena, kurią nulemia šeimos narių nuotaikos, jų vidiniai išgyvenimai, tarpusavio santykiai, santykiai su kitais žmonėmis, požiūris į darbą, laisvalaikio leidimo formos. Psichologinis klimatas laikomas tinkamu, kai tarpusavio santykiai remiasi vienodų teisių ir bendradarbiavimo principais. Nuolatiniai sunkumai, konfliktai nors vienoje šeimos narių santykių sferoje atspindi netinkamą psichologinį klimatą.
3. Sociokultūrinį – kalbant apie bendrą šeimos kultūrą, būtina atsižvelgti į jos suaugusių narių išsilavinimo laipsnį, nes tai vienas svarbiausių veiksnių, apibūdinančių vaikų ugdymą. Aukštą šeimos kultūros lygį liudija pagarba papročiams ir tradicijoms, platus pomėgių ratas, aukšti dvasiniai poreikiai, sveika gyvensena, įvairiapusis (estetinis, fizinis, emocinis, darbinis) vaikų ugdymas.
4. Situacinį - vaidmenų statusas gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!