Socialiai atsakingas vartojimas

Darbe svarstoma socialiai atsakingo socialiai atsakingo vartojimo kaip socialinio reiškinio bruožai, bandoma atskleisti socialiai atsakingo vartojimo įtaką socialiniams santykiams ir asmenybei.
Teorinių įžvalgu, stebėjimu, sociologinių tyrimų bei neformaliu interviu medžiagos pagrindu apibrėžiami socialiai atsakingo vartojimo parametrai, įvairių socialiniu sluoksniu sąlytis su juos supančiais daiktais ir produktais, reklamos vaidmuo. Visuomenė apibūdinama per jos narių socialiai atsakingo vartojimo raiškos skirtumus, socialiai atsakingo vartojimo modeliu gyvavimą.
Lygiagrečiai su tokiais šiuolaikinės visuomenės esme apibūdinančiais terminais, kaip postindustrinė, gerovės, postmoderni, rizikos, informacinė, demokratinė, pi­lietinė, masinė, atvira ir kt., dažnai susiduriama ir su socialiai atsakingo vartojimo visuomenės samprata, pabrėžiančia aktyvų individu dalyvavimą šioje reikšmingoje veikloje; anot P. Sulkuneno, socialiai atsakingo vartojimo visuomenės koncepcijos at­siradimas yra tarsi demarkacinės linijos nubrėžimas, reiškiantis šiuolaikinės epochos lūžį ir pokyčius [15: 65].
Industrinės modernios visuomenės koncepcijoje būdavo pabrėžiama gamyba, kaupimas, racionalumas, tuo tarpu naujoji socialiai atsakingo vartojimo visuomenė išreiškia gė­rybių Įsigijimą, jų eikvojimą, aplinkos ir žmogaus (bei grupės) nuolatinį gyvenimo stiliaus konstravimą. Čia reikšmingi tokie veiksmų rezultatai, kaip malonumas, pasitenkinimas, patrauklumas, o darbas dažnai nėra pagrindinė siekiamybė ir vertybė. Demokratinė gau­sos visuomenė susijusi su nuolatine pasirinkimo ga­limybe, telkiamasi į skirtybes; viskas yra atvira pasi­rinkimui. Tad socialiai atsakingo vartojimo reiškinio tyrimai yra svarbūs, nes tai siejasi su visuomenės pokyčiais, technologine, materialine ir žmonių santykių kultūra, žmonių gy­vensena, savijauta, idealų bei troškimų turiniu. Po­stsocialistinėse šalyse (ir Lietuvoje) vartojimas tampa siekiniu, išreiškiančiu ir perėjimo į demokratine san­tvarką bei rinkos ekonomika etapo sėkmę.
Visuome­nės nariai vis labiau dalyvauja kultūrinėje, darbinėje, visuomeninėje veikloje ir atkuriant „civilizacine kom­petenciją", anot lenkų sociologo P. Sztompkos, prarastą Rytų Europoje socializmo laikais (kurios svarbią dalį sudaro kasdienybės kultūra), visuomenėje. Kas­dienybės kultūra svarbi, socialiai atsakingo vartojimo reikšmėmis pažen­klintoje, technologijomis prisodrintoje visuomenėje ypač būtina gyvensenos sritis, kurios turinį sudaro tvarkingumo, punktualumo, tinkamos mitybos, kūno priežiūros, mokėjimo naudotis buitiniais prietaisais reikalavimai ir normos.
Socialiai atsakingo vartojimo kultūra galima įvertinti apžvelgus jos laimėjimus (maistą dabar galima paruošti sparčiau, naudojantis elektrinėmis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!