S.M.Lipset. Politinis žmogus. Socialiniai politikos pagrindai

S.M.Lipset Politinis žmogus. Socialiniai politikos pagrindai.
Ekonominis vystymasis ir demokratija. Demokratija kompleksiškoje visuomenėje gali būti apibrėžima kaip politinė sistema, kuri suteikia realias konstitucines galimybes keisti vadovaujančius pareigūnus, ir socialinį mechanizmą, leidžaintį kiek įmanoma didesnei gyventojų daliai įtakoti svarbiausius sprendimus pasirenkant tarp varžovų į politines pareigas.
(3) viena ar daugiau pripažintų lyderių grupė, siekianti gauti pareigas.
Šių sąlygų reikalingumas yra akivaizdus.
• Jei politinei sistemai nebūdinga vertybių sistema, užtikrinanti taikų valdžios žaidimą, demokratija tampa chaotiška.
• Jei politinio žaidimo pasekmė nėra periodiškas valdžios suteikimas vienai grupių, rezultate bus greičiau nestabili ir neatsakinga valdžia, o ne demokratija.
• Jei nėra sąlygų egzistuoti efektyviai opozicijai, valdžios pareigūnų autoritetas sustiprės ir visuomenės poveikis politikai bus minimalus.
Lipsetas akcentuoja dvi visuomenės charakteristikas, kurios susijusios su demokratijos stabilumo problemomis: ekonominis vystymasis ir teisėtumas.
Lipsetas pabrėžia socialinių sąlygų, tokių kaip švietimas, poveikį demokratinei politinei sistemai. Jis, kalbėdamas apie demokratijos lygį, šalių neranguoja (“daugiau demokratiškos” – “mažiau demokratiškos”), bet skirsto jas į keletą konkrečių bendrų kategorijų. Domimasi šalių, esančių tokios pat politinės kultūros regionuose, skirtumais (pvz. lyginamos Europos regiono šalys arba Lotynų Amerikos šalys).
Ekonominis vystymasis Europoje ir Amerikoje. Dažniausiai analizuojamas faktorius, įtakojantis demokratiją, yra ekonominis vystymasis. Kuo valstybė yra turtingesnė, tuo didesnė tikimybė joje išlaikyti demokratiją. Patikrinti šią hipotezę Lipsetas panaudojo įvairius ekonominio vystymosi rodiklius: šalių turto, industrializacijos, urbanizacijos ir švietimo vidurkius. Visais atvejais prieita išvados, kad turtingumo vidurkis, industrializacijos laipsnis ir išsilavinimo lygis yra žymiai aukštesnis demokratiškesnėse valstybėse.
Populiarus teiginys, kad aukštesnis šalies gyventojų išsilavinimo lygis reiškia didesnes galimybes demokratijai. Lyginimo duomenys šį teiginį patvirtina. Pati vyriausybės filosofija ėmė traktuoti švietimą kaip esminį demokratijos reikalavimą. Anot J.Bryce: “išsilavinimas nepadaro žmogaus geru piliečiu, tačiau padeda tokiu tapti”. Remiantys tyrimais daroma išvada, kad aukštesnio išsilavinimo individai labiau linkę tikėti demokratijos vertybėmis ir remti demokratinę praktiką. Visi tokie tyrimai patvirtina, kad išsilavinimas yra svarbesnis nei pajamos ar profesija.
Tokios išvados leidžia manyti esant didesnę koreliaciją tarp nacionalinio išsilavinimo lygio ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!