Skaudi emigranto patirtis

Priverstinis tėvynės palikimas yra viena iš skaudžiausių žmogaus gyvenimo patirčių. Garsus senovės graikų dramaturgas Euripidas yra pasakęs : ,, Didžiausia nelaimė savosios tėvynės netekti.” Asmuo palikęs savo gimtąjį kraštą pradeda jausti milžinišką tuštumą širdyje, kurios niekas nebegali užpildyti. Visuomenėje yra paplitęs stereotipas, kad svetur gyventi geriau, nes ten įmanoma lengviau ir greičiau praturtėti, išgarsėti, deja, bet užsienyje žmogus tampa lyg paukštis narvelyje : belaisvis, įkalintas, nepritampantis. Panašią patirtį išgyveno ir Česlovas Milošas- iš Lietuvos kilęs, lenkų kalba kūręs poetas, eseistas, prozininkas, Nobelio premijos laureatas, viena iš iškiliausių XX a. asmenybių. Poetui teko pereiti daugybę XX a. vidurio išbandymų, ideologinių pinklių, emigracijos sunkumų, patirti nepritapimą ir vienišumą. Milošo esė knygoje „Tėvynės ieškojimas“ prozininkas svarsto emigranto dalią: „Kas atsisveikina su sava šalimi, su jos kraštovaizdžiais ir papročiais, tas nubloškiamas ant niekieno žemės, panašios į dykumą – tokią, kurią pasirinkdavo atsiskyrėliai, kad galėtų ten melstis ir mąstyti.” Žmogus be tėvynės tampa lyg maža smiltelė, visiškai priklausoma nuo laiko ir erdvės valios, kitoje šalyje jis tampa tuščia vieta, o tai žmogui ištverti skaudžiausia. Tačiau 1992 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje Česlovas Milošas pirmą kartą po penkiasdešimt dvejų metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!