Skaitymo dienoraštis. „Gyvenimas po klevu“

Skaitymo dienoraštis I gimnazijos klasei

Autorius: Romualdas Granauskas

Kūrinio pavadinimas: Gyvenimas po klevu

Žanras: Apysaka

Parašymo laikotarpis: 1988 m., Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpis

Įdomiausia ištrauka:

Tematika:

Senolės Monikos kasdieninė buitis, vienišas gyvenimas ir besikeičiantis jos kaimas.

Problemos:

Alkoholizmas, smurtas, skurdas, tinginystė, dvasinis skurdas.

Idėjos:

Pilnavertis, turtingas ar džiaugsmo kupinas gyvenimas gali greitai pasikeisti, prarasti visą savo vertę, tad neverta pasilikti visų savo emocijų viduje ar pragerti jas su draugais, verčiau dera išsipasakot, nebijoti patarti kitiems kaip palengvinti jų situaciją ar paprašyti pagalbos.

Veiksmo laikas ir vieta:

Budrių kaimas

Pagrindiniai veikėjai / lyrinis subjektas:

(trumpai apibūdinti)

• Monika Kairienė – vieniša, aštuoniasdešimtmetė našlė gyvenanti tylų gyvenimą savo medinėj troboj Budrių kaime.

• Kastantinas (jos žmogus) – darbštus, protingas Monikos vyras.

• Steponas – senolės Monikos sūnus.

• Antosė – Stepono žmona.

• Darius – Stepono ir Antosės vaikas.

• Onelė – linksma, patikima Monikos draugė.

Siužetas:

Apysakoje pasakojama apie vienišą senolę Moniką, kuri vis besikeičiančiame kaime gyvena viena savo medinėj troboj. Jai tenka apsirūpinti visais buities ir ūkio darbais, kadangi jos vyras kartą išgėręs lašo ir išėjęs, bet taip ir nebesugrįžęs. Monika su neapsakoma baime jo ėjusi naktį ieškot ir radusi jį paskendusį. Nuo to laiko ir pradėjo verstis pati. Kartą ėjo į miestelį ir ją aptiko prisiminimai apie senąjį kaimą, tad ji užlipo Varnakalniu ir, pažvelgusi į tolį, prisiminė senąsiąs trobas, rūgių laukus, kur leisdavo savo vaikystę. Nuėjusi į miestelį pensijos atsiimt sužinojo, jog ją buvo paėmusi marti – Antosė. Toji pasikėlusi ir šaltaširdė Stepono, jos sūnaus, žmona niekaip nesutardavo su Monika. Nei su Steponu. Neleisdavo jam leisti pinigų ar nuvežti anūko Dariaus pas močiutę. Nelengvas buvo Steponėlio gyvenimas, tad šis sekdamas tėvo pėdomis, ėmėsi gerti. Taip jis prasiskolinęs ir pragėręs pinigus neteko darbo, o vėliau, gerdamas paskutinius rašalo lašus, buvo partrenktas mašinos. Monikos gyvenimas darėsi vis vargesnis. Neteko savo vyro, sūnaus, su metais vis sunkėjo jos sveikata. Po kiek laiko užaugo anūkas. Nors mokslai nesisekė, po tam tikro laiko gavo patogų darbą, bei gera žmoną – Birutę. Kadangi nebuvo nieko, kas galėtų padėti senolei Monikai susitvarkyt su ūkio darbais, ji maloniai kviesdavosi Darių. Bet jo karta nebuvo labai darbšti – visi taip ir nenustodavo gerti, tinginiavo, atidėdavo darbus, nebūdami kitų akivaizdoje ir nedirbdavo. Naujoji jaunimo karta buvo dvasiškai skurdi, tad daug pagalbos senolė ir nesulaukdavo. Bet metai toliau ėjo, o ji pradėjo pergyvent dėl Dariaus sveikatos, kadangi šis nenustojęs gerti. Kartą su mėlynu traktorium atvažiavęs pas močiutę padėt bulves išimti, su sąlyga, kad gaus lašo. Po darbų į trobą užėję pailsėt, užkąsti. Monika matė, kaip Darius su kiekviena stikline girtėja, o užsiminusi apie jo sveikatą atgal tik riksmą išgirsdavo. Tad šioji liudnai, susikrimtusi pažvelgė pro trobos langą ir iš siaubo susigriebusi kaklą sušuko, jog traktorius artėja jų link. Abu išlėkę iš trobos bandė jį visaip sustabdyt, bet nesėkmingai. Anūkas netyčia nuslydęs ant žemės buvo pervažiuotas, o senolė iš visų jėgų bandydama apsaugot savo vienintelį turtą – senąją medinę trobą, kuri tiek metu prastovėjusi po didžiu klevu – daužė traktorių kastuvu, bet jis vis tiek artėjo, o ji atsirėmusi nugara į trobos sieną paskutinį kartą įkvėpė oro.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!