Skaidrės - Jurgis Savickis

Jurgis Savickis

Biografija

• Jurgis Savickis – lietuvių diplomatas, rašytojas, lietuvių prozos modernistas.
• Tėviškė – Pagausančio kaimas netoli Ariogalos (Raseinių r.).Savickis buvo pirmasis vaikas šeimoje (be jo, dar gimė vienuolika vaikų, užaugo tik penki). Nors šeima nebuvo bajoriška, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėmis.
• Kur būsimasis rašytojas lankė pradinę mokyklą, nežinoma. Maskvoje jis mokėsi berniukų gimnazijoje, bet jos nebaigė, išėjo tik šešias klases. Ten mokydamasis rašinėjo.
• Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. J. Savickis pradėjo dirbti diplomatinį darbą: iš pradžių buvo paskirtas Lietuvos reikalų patikėtiniu Danijoje, vėliau – Suomijoje. Vis dėlto diplomato darbas neužgesino kūrybinės ugnies: 1922 m. Berlyne pasirodė pirmasis J. Savickio apsakymų rinkinys „Šventadienio sonetai“. 1927–1929 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje Kaune, tuo pat metu vadovavo Valstybės teatrui.

KŪRYBA

• 1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį – feljetoną „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje „ Lietuvos žinios“. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu (juo pasirinko senelės, tėvo motinos, mergautinę pavardę, didžiavosi iš jos paveldėta bajoriška kilme).
• Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas ,ironiškas . Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.
• Jo kūryba, ypač novelės, žymi ryškų posūkį nuo tradicinio realizmo. Savickis siekė kūrybinės išraiškos modernumo, originalumo, meistriškai valdė stilių, žaidė kalba ir nevengė šokiruoti skaitytojo. Jo proza dažnai demaskuoja visuomenės kaukes, kritikuoja nusistovėjusius įpročius, o gyvenimą vaizduoja kaip sudėtingą, kartais absurdišką spektaklį.

Veikėjai:

• Vaikas: Centrinė figūra, kurio naivus, bet kartu brandus požiūris demaskuoja suaugusiųjų pasaulio melą ir žiaurumą. Jis – auka, bet ne pasyvi. Jo „kova“ yra moralinė, o gebėjimas svajoti (apie normalią šeimą: pieną vakare, tėvus, gultančius į lovą, pirkinius turguje) ir žvelgti į žvaigždes rodo jo dvasinę stiprybę. Jo palyginimas su cirko pajacu pabrėžia jo tragiška padėtį.
• Tėvai (Motina ir Tėvas): Neatsakingi, pasidavę instinktams ir ydoms (alkoholiui, paleistuvystei). Tėvas (palašautojas, t.y., geriantis už dyką, silpnavalis) alkoholį naudoja kaip pabėgimą nuo problemų, sukdamasis užburtame rate. Motina naudojasi savo patrauklumu, nekreipdama dėmesio į vaiko poreikius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!