Jurgis Savickis (1890-1952). Skaidrės

JURGIS SAVICKIS 1890-1952

kūrėjas, modernistas, diplomatas

Jurgis Savickis laikomas vienu svarbiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos modernistų, kuris ryžtingai laužė tradicinę, psichologinio realizmo normomis paremtą prozos sampratą. Jis į literatūrą atnešė miesto kultūros, kosmopolitizmo, estetinės distancijos, žaismingos ironijos ir dvilypio žmogaus pasaulio dimensijas. Savickis – rašytojas, diplomatas, menininkas, žmogus, kurį būtų galima vadinti europinio masto inteligentu, todėl jo kūryba užpildė tuomet itin juntamą lietuvių literatūros modernėjimo spragą.

Literatūrologai pabrėžia, kad Savickio proza elegantiška, lakoniška, tapybiška, kupina „meninio ženklo“, užuominos ir prasmės daugiasluoksniškumo.

„Savickis – estetas, kuriam tikrovė įdomi tiek, kiek ji leidžia kalbėti apie žmogaus vidinius lūžius ir jo prigimties dvilypumą.“

Biografija (iki 1940 m.) Savickio biografija itin spalvinga. Jis gimė pasiturinčių

ūkininkų šeimoje, kurioje puoselėtos bajoriškos tradicijos ir dvarininkiškas pasaulėvaizdis. Šis kilmingumo, estetikos ir

kultūros pojūtis visą gyvenimą veikė rašytojo kūrybą. Augdamas inteligentų, menininkų aplinkoje, jis troško tapti dailininku – Maskvos ir Krokuvos dailės studijos tai liudija.

Pagrindinės biografijos detalės:

• Kalbų meistras ir europietiškoskultūros žmogus

Savickis mokėjo lenkų, rusų, prancūzų, vėliau vokiečių, danų, švedų, italų kalbas. Tai jam leido

laisvai orientuotis Europos kultūroje ir literatūrinėse srovėse.

• Diplomatas, propaguojantis Lietuvos kultūrą

Dirbdamas Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje, Tautų Sąjungoje, jis aktyviai

organizavo: • lietuvių meno parodas,

• koncertus, • konferencijas,

• leidinius vietinėmis kalbomis.

Diplomatinė patirtis formavo Savickio kultūrinį pasaulėvaizdį, o kartu įtvirtino jį kaip tarptautinės erudicijos intelektualą.

Diplomatinė profesija išmoko jį žvelgti į gyvenimą iš distancijos, kas vėliau labai ryšku

prozoje.

Asmeninės tragedijos, kurios persmelkė kūrybą

Antrojo pasaulinio karo metais Savickį sukrėtė: • žuvusio sūnaus Algirdo istorija, • sūnaus Augustino atitolimas, • Lietuvos okupacija, • ilgesys tėvynei.

Tai formavo melancholijos, netekties, vienatvės ir bejėgiškumo toną kai kuriose novelėse.

Diplomato karjera: • Nuo 1919 m. – oficialus Lietuvos atstovas Danijoje.

• Išleido daniškai knygą „Kelionė per Lietuvą“. • Atstovavo Lietuvai Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje,

Suomijoje. • 1928–1930 m. – Valstybės teatro direktorius (vadintas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!