Skaičiavimai ir formulės naudojant Microsoft Excel

1 Įvadas Skaičiuoklės-tai labai paprasta ir populiari dokumentų su skaičiuojamais elementais projektavimo ir tvarkymo technologija. Tuo pačiu vardu vadinama ir šią technologiją realizuojanti programa. Skaičiuoklėse dokumentai projektuojami iš standartinių duomenų elementų: tekstų, skaičių ir skaičiavimus aprašančių formulių. Skaičiuoklės plačiai vartojamos įvairiose taikomosiose srityse: bankuose, įstaigų buhalterijose, statistinei analizei, inžineriniams skaičiavimams ir daugeliui kitų tikslų. Todėl jos aprūpinamos įvairiomis specialiomis priemonėmis, kurios padeda skaičiuokles efektyviai taikyti sprendžiant taikomųjų sričių uždavinius. Populiariausios ir paprasčiausiai panaudojamos specialiosios priemonės yra funkcijos. Jų skaičiuoklėje yra keli šimtai. Dalis jų-tai tradicinės matematikos funkcijos. Kita dalis yra specializuota tam tikros srities taikomiems uždaviniams. Todėl skaičiuoklės yra patogi nedidelių įstaigų finansinių ir apskaitos dokumentų, įvairių ataskaitų renginio ir net informacijos sistemų projektavimo priemonė. Darbo uždaviniai : Tikslas: SKAIČIAVIMAI. FORMULĖS Formulė analizuoja lentelėje esančius nurodytus duomenis ir pateikia analizės rezultatus. Formulės atlieka sudėties, daugybos, dalybos, lyginimo, kėlimo laipsniu ir pan. operacijas. Formulė prasideda lygybės ženklu (=). Formulėje gali būti naudojamos aritmetinės ir loginės išraiškos, funkcijos, nuorodos. Kaip EXCEL skaičiuoja? „Excel“ skaičiuoja pagal algebros taisykles: Pirmiausia apskaičiuoja reiškinius skliaustuose (jei reikia keisti veiksmų seką, galima dėti skliaustus, pvz. = (5 + 2) * 3 bus 21, o be skliaustų = 5 + 2*3 skaičiavimų rezultatas bus 11). Atlikdama veiksmus, vertina operatorių pirmumą (pirma formulėse atliekamas kėlimas laipsniu, po to – daugyba ir dalyba, po to – sudėtis ir atimtis). Kai operatoriai vienodo pirmumo, atlieka veiksmus iš kairės į dešinę. langelio adresas Pvz., = (A10 + 25)/SUM(D5:F5) sudėties operatorius konstanta formulė prasideda lygybės ženklu. Formulėse naudojami operatoriai Operatoriai nusako veiksmus, kuriuos norite atlikti su formulės elementais. Yra keturi operatorių tipai: aritmetiniai, lyginimo, tekstiniai ir nuorodų1. Aritmetiniai operatoriai: + - sumavimas - - atimtis / - dalyba * - daugyba % - procentai (dalija iš šimto) ^ - kėlimas laipsniu Jie atlieka pagrindines aritmetines operacijas ir jų rezultatas – skaitinė reikšmė. Palyginimo operatoriai: = - lygybė (A1=B2) > - daugiau negu (A1>B2) - nelygu (A1B2) Jų reikšmė – tai viena iš loginių verčių TRUE (teisinga) arba FALSE (klaidinga). Neigiamo skaičiaus formulėje galima neapskliausti. Teksto operatorius Teksto operatoriumi & galima sujungti iš įvairių lentelės ląstelių paimtus fragmentus. Nurodžius ląstelės su tekstu adresą, visas tekstas bus paimtas ir prijungtas prie kito operatoriumi & nurodyto teksto. Pavyzdys Jeigu C9 ląstelėje įrašytas tekstas „Valymo“, o E9 ląstelėje – „paslaugos“, tai ląstelėje, kurioje įrašoma formulė „C9&E9“, atsiras tekstas „Valymo paslaugos“. Nuorodų operatoriai Jie nurodo langelių sritį skaičiavimams. Dvitaškis (:) – srities operatorius, kuris reiškia nuorodą į langelių sritį,pvc.,B5:B15 (B stulpelio eilutės nuo 5 iki 15). Jungties operatorius kabliataškis (;) (arba kablelis (,) – priklauso nuo to, koks sąrašų paskyrimo simbolis pasirinktas operacinėje sistemoje (List Separator iš Control Panel – Regional Settings – Number kortelė) sujungia atskiras stulpelių sritis į vieną, pvz., SUM (B15:B15; D5:D15) – susumuojamos srityje B5:B15 ir D5:D15 esančios reikšmės. Tuščias tarpas – sričių sankirtos operatorius. Jo rezultatas – nuoroda į langelių sritį, kuri yra bendra visoms sritims. Pvz., SUM(B5:B15 A7:D7) langelis B7 patenka į abi sritis. Santykio operacijos () reikšmė yra TRUE2, kai nelygybė teisinga, ir FALSE3, kai nelygybė neteisinga. Pvz., Jeigu A24 ląstelėje yra skaičius 15, o A3 ląstelėje – skaičius 25, B1 ląstelėje, kurioje yra formulė „=A2>A3“ gaunama FALSE. Skaičiuojamas reiškinys ir formulės lentelės penktos eilutės ląstelėse 1pav. Skaičiavimo su „Excel“ pavyzdžiai Į formulę ląstelių adresai įrašyti pažymėjus rezultato ląstelę, nuspaudus klavišą Ctrl ir pelyte bakstelėjus punktyru pažymėtas ląsteles Į rezultato ląstelę galima įrašyti reiškinį su konkrečiomis reikšmėmis (tai daroma labai retai) arba formulę, kurioje nurodoma, iš kur paimti reikšmes. (1pav.) Vykdomų operacijų eiliškumas Jei formulėje yra daugiau nei vienas operatorius, MS Excel atlieka skaičiavimus pagal žemiau pateiktą lentelę (Lentelė 1). Jei operatoriai yra lygiaverčiai, skaičiavimai atliekami iš kairės į dešinę. Operatorius Aprašymas Nuorodų Aritmetiniai : , arba ; - minuso ženklas % ^ * ir / + ir – & (tekstinis) = ≤ ≥ (dvitaškis) (tarpas) (kablelis arba kabliataškis) (-1) procentas kėlimas laipsniu daugyba ir dalyba sudėtis ir atimtis sujungia du teksto gabalus palyginimas Lentelė 1. „MS.EXCEL“operatoriai Užrašius formulę, MS Excel pagal įvestus operatorius tikisi atitinkamo tipo verčių. Jei įvedėte kitokio tipo negu MS Excel tikisi, programa stengiasi vertes konvertuoti (daryti pakeitimą). Formulė Rezultatas Paaiškinimas = „1“ + 2 3 Kai naudojamas operatorius +, programa tikisi formulėje skaičių, todėl „1“ įvestą kaip tekstą Excel konvertuoja į skaičių. = 1 + „4 Lt“ 5 Konvertuoja tekstą į skaičių, jei tekstas turi skaičiaus formatą = „1999.12.10“ – „1999.11.08“ 32 Tekstą interpretuoja kaip datą ir konvertuoja ją į serijinį numerį bei apskaičiuoja skirtumą = SORT(„8 + 1“) # VALUE! MS Excel negali konvertuoti teksto į skaičių, kai jis yra „8 + 1“ formatu. = „A“& TRUE ATRUE Kai formulėje tikimasi teksto, MS Excel konvertuoja skaičius ir logines vertes TRUE ir FALSE į tekstą. Lentelė 2. „MS.Excel“ verčių konvertavimas Langelių adresai (nuorodos) Nuoroda identifikuoja langelį arba langelių sritį lentelėje (arba lentelių rikinyje), kuri nurodo, kur ieškoti duomenų, reikalingų formulei. Standartiškai Excel naudoja „A1“ nuorodų stilių: stulpeliai žymimi raidėmis (nuo A iki IV; iš viso 256), o eilutės žymimos skaičiais (nuo 1 iki 65536). Norint nusakyti langelį, įvedama stulpelio raidė ir eilutės numeris. Pvz., D5 žymi langelį, kur susikerta D stulpelis ir 5-a eilutė. Norint nusakyti langelių sritį naudojamas dvitaškis. D10:D20 – D stulpelio eilutės nuo 10-tos iki 20-tos, 5:5 – visi langeliai penktoje eilutėje 5:10 – visi langeliai nuo penktos iki dešimtos eilutės, H:H – visi langeliai stulpelyje H.. Naudojantis nuorodomis galite vienoje formulėje naudoti duomenis iš skirtingų lentelių (sheet), lentelių rinkinių arba panaudoti vieno langelio reikšmę kelioms formulėms. Gali būti naudojamas R1C1 nuorodų stilius, kur R – žymima eilutė, C – stulpelis. Norint pakeisti žymėjimo stilių, meniu temoje TOOLS – OPTIONS, kortelėje GENERAL, laukelyje SETTINGS reikia pažymėti komandą „R1C1 reference style“. Nuorodų tipai Kopijuojant formulę ,turinčią reliatyvią nuorodą keičiasi jos reikšmė priklausomai nuo formulės vietos (nes keičiasi nuoroda į langelį), o absoliučios nesikeičia. Reliatyvi nuoroda (A1). Tai tokia nuoroda, kuri nurodo Excel, kaip surasti kitą langelį (pradedant tuo, kuriame yra formulė). Nukopijavus formulę į kitą vietą, reliatyvi nuoroda pasikeis. Pvz.: =a1 + b1 nukopijavus eilute žemyn, gausite =a2 + b2. Absoliuti ($A$1). Kopijuojant, langelio adresas nekinta. Pvz.: =$a$1 + b1 nukopijavus eilute žemiau, turėsite =$a$1 + b2. Kopijuojant formulę, prieš kurią yra $, nuoroda nekinta. Mišri (A$1 arba $A1). Rašant formulę ir norint pakeisti nuorodos tipą, formulės laukelyje prie nuorodos reikia paspausti klavišą F4. Kartą paspaudus šį klavišą, reliatyvi nuoroda pakeičiama absoliučia, dar kartą paspaudus – mišria, dar kartą – kitokia mišria, dar kartą – reliatyvia ir t.t. Vardai. Į formules galima rašyti ne tik tiesioginius langelių adresus, bet ir langelių sritims suteiktus vardus. Pvz., formulė =SUM(Pajamos) lengviau suprantama negu =SUM(C20:C30), kur sritis C20:C30 turi pavadinimą „Pajamos“. 3-D nuorodos Jeigu norite atlikti skaičiavimus su ta pačia langelių sritimi tik imdami duomenis iš kelių darbo knygos lentelių, reikia naudoti 3-D nuorodas (3D reference). Nuorodoje įrašomi lentelių pavadinimai, langelio arba langelių srities nuorodos (adresai). Pvz., =SUM (Sheet2:Sheet3!B5), bus susumuotos B5 – ųjų langelių vertės iš lentelių nuo SHEET2 iki SHEET13. 3-D nuorodas galima naudoti nurodant į langelius kitose lentelėse, nusakant langelių pavadinimus ir rašant formules su tokiomis funkcijomis: SUM, AVERAGE, AVERAGEA, COUNT, MAX, MAXA, MIN, MINA, PRODUCT, STDEV, STDEVA, STDEVP, VAR, VARA, VARP. 3-D nuorodų negalima naudoti matricinėse (array) formulėse. 3-D nuorodų negalima naudoti su sankirtos operatoriumi (tuščias tarpas). Kas atsitinka, kai perkeliate, kopijuojate, įterpiate ar ištrinate lenteles, į kurias yra 3-D nuorodos? Pvz. turime formulę =SUM(Sheet2:Sheet6!A2:A5). Ji sumuoja langelius nuo A2 iki A5 iš lentelių nuo Sheet2 iki Sheet6. Įterpus ar nukopijavus lenteles tarp Sheet2 ir Sheet6, MS Excel įtraukia į skaičiavimus vertes iš langelių A2:A5, esančių visose įdėtose lentelėse, kurios yra tarp Sheet2 ir Sheet6. Jeigu ištrinate lenteles tarp Sheet2 ir Sheet6, Excel pašalina jų vertes iš skaičiavimų. Jeigu iškeliate lenteles, esančias tarp Sheet2 ir Sheet6, Excel išmeta jų vertes iš skaičiavimų. Galutinių lentelių perkėlimas į kitą vietą. Jei perkeliate Sheet2 ar Sheet6 į kitą tos pačios darbo knygos vietą, Excel priderina skaičiavimus naujai sričiai. Galinės lentelės išmetimas. Jei ištrinate Sheet2 arba Sheet6, Excel priderina skaičiavimus naujai sričiai. SKAIČIAVIMAI Sumavimas Jeigu norite greitai susumuoti skaičius lentelės eilutėse iki ląstelės be skaičiaus, pažymėkite tas dešiniau lentelės esančio stulpelio ląsteles, kurių eilučių skaičius norite susumuoti, paspauskite (AutoSum) ir klavišą Enter. Panašiai galite susumuoti skaičius lentelės stulpeliuose, tik reikia pažymėti po lentele esančios eilutės ląsteles. Jeigu norite susumuoti lentelės fragmento skaičius, pažymėkite rezultato ląstelę, esančią lentelės nenaudojamoje eilutėje ir stulpelyje, paspauskite mygtuką, pelyte pažymėkite fragmentą ir paspauskite klavišą Enter. Jeigu nepažymėsite rezultato ląstelės, atsakymus gausite po lentelės stulpeliais arba dešiniau eilučių esančios tuščiose ląstelėse. Panašiai galite susumuoti laisvai pasirinktų ląstelių skaičius. Jeigu nenorite, kad būtų susumuojami stulpelyje ar eilutėje esantys skaičiai, pažymėkite tuščio stulpelio ir eilutės ląstelę, nuspauskite klavišą Ctrl, pelyte bakstelėkite po vieną pasirinktas ląsteles (1 pav.) ir paspauskite klavišą Enter. Žymeklį padėkite tame langelyje, kur norite gauti rezultatą, parašykite lygybės ženklą ir įveskite langelių, kuriuos norite susumuoti adresus bei paspauskite klavišą Enter (2pav.). Pvz., =C1 + C2 + C3 Paspaudus Enter Formulės 2pav. Sumavimas „Excel“ darbo lape laukelyje matoma formulė, o langelyje – skaičiavimų rezultatas Susumuoti galite padėję žymeklį tame langelyje, kuriame norite gauti rezultatą bei standartinėje įrankių juostoje paspaudę mygtuką AUTOSUM . Jeigu skaičiai įvesti šalia to langelio, kuriame nurodyta sumuoti, Excel reikiamus sumuoti langelius suras teisingai. Jums teliks paspausti klavišą Enter ir turėsite rezultatą. Jei sumavimo rezultatą norite gauti toliau nuo sumuojamų duomenų, tai ką sumuosite turite pažymėti pele. Jei duomenys eina ne paeiliui, juos pažymėkite laikydami nuspaudę klavišą Ctrl. Atimtis Langelyje, kuriame norite gauti rezultatą parašykite lygybės ženklą, įrašykite langelio, iš kurio norite atimti kito langelio reikšmę, adresą, parašykite minuso ženklą ir parašykite langelio, kurio reikšmę norite atimti, adresą. Paspaudę Enter (3pav.), gausite rezultatą: 3pav. Atimtis „Excel“ darbo lape Kiti aritmetiniai veiksmai Analogiškai sudaromos formulės ir su kitais aritmetiniais operatoriais. Vienoje formulėje gali būti daug aritmetinių operatorių bei įvairių funkcijų. Pvz.: =C4+C7+C9-(E3+2)*9 Skaičiavimo rezultatų atnaujinimas Pakeitus langelių reikšmes, naudojamas skaičiavimams, Excel perskaičiuoja formules automatiškai (jei kortelėje CALCULATION pažymėta komanda AUTOMATIC (meniu tema TOOLS, komanda OPTIONS). EXCEL FUNKCIJOS Funkcijos – tai iš anksto sudarytos formulės, kurios atlieka skaičiavimus tam tikra nustatyta tvarka, naudodamos specifines vertes, vadinamas argumentais. Argumentai gali būti skaičiai, tekstas, loginės vertės (True, False), duomenų sritys (array), langelių adresai, konstantos, kitos funcijos. Priskirtas argumentas turi sukurti teisingą vertę funkcijai. Naudodamiesi „Excel“ funkcijomis, sparčiau sudarysite lentelę, nes dažniausiai funkciją įterpti yra lengviau ir greičiau, negu parašyti tam pačiam tikslui skirtą formulę. Funkcijų grupės Kad funkcijomis būtų lengviau naudotis, „Excel“ jos pagal paskirtį suskirstytos į grupes. Funkcijų grupes ir funkcijas pamatysite dialogo kortelėje „Insert Function“ (4pav.), kurią iškviesite paspaudę komandų rinkinio „Standart“ komandų mygtuką (Insert Function). Funkcijų grupės: 10 paskutinių vartotų; visos; finansinės; datos ir laiko; matematikos ir trigonometrijos; statistikos; paieškos ir adresų; duomenų bazės; teksto; loginės;informacinės Funkcijų vardai: sumavimo; vidurkinimo; sąlygos;hipernuorodos; skaičiavimo; maksimumo; sinuso; sąlyginio sumavimo; mokėjimų; Funkcijos sintaksė Visos funkcijos užrašomos laikantis tų pačių taisyklių, vadinamų funkcijos sintakse. Funkciją (5pav.) sudaro vardas (pvz., SUM) ir nustatyta tvarka skliausteliuose įrašyti argumentai (pvz., number1; number2;...). Kai funkcija turi kelis argumentus ir yra nurodyta anglų kalba, argumentai atskiriami kableliais, o kai nurodyta lietuvių kalba, - kabliataškiais. Rašydami funkciją, nepalikite tarpų tarp simbolių. Rašydami formulę, funkcijas rašykite mažosiomis raidėmis, tada lengviau pastebėsite klaidą, nes jas įvedant „Excel“ perrašo didžiosiomis raidėmis tik taisyklingai perrašytas funkcijas. Tarpas tarp lentelės fragmentų adresų (koordinačių) nurodo, kad fragmentų sankirta yra bendra visiems fragmentams. Pavyzdžiui, funkcija SUM(B5:C8 C7:D12) sumuos tik C7 ir C8 ląstelių duomenis, nes tik jos yra bendros abiem lentelės fragmentams. Funkcijoje galite įrašyti iki 30 argumentų. Tai gali būti: skaičiai (Numbers); tekstas (Text); loginės reikšmės (Logical Value) TRUE (teisinga) ir FALSE (klaidingai); masyvai (Arrays), klaidų reikšmės (Error Values), ląstelių adresai (Reference); bet kurios vienareikšmės struktūros (Value). Privalomieji argumentai Neprivalomieji argumentai RATE(nper;pmt;pv;fv;type;guess) Funkcijos vardas Funkcijos argumentu gali būti kita funkcija. Pavyzdys Funkcijos SUM((MAX(c4:c8));(MAX(g4:g8));5) argumentai yra dvi funkcijos MAX ir konstanta 5. Funkcijos MAX yra pirmojo lygmens įterptinės (Nested) funkcijos. Jų argumentai taip pat gali būti funkcijos. „Excel“ funkcijų argumentais gali būti net septynių lygmenų įterptinės funkcijos. Kaip funkciją įterpti į formulę? Patogiausia funkciją į formulę įterpti mygtukais ir . Pavyzdys Jeigu norite įrašyti į C1 ląstelę formulę „=A7+AVERAGE(F5:F8)“, pažymėkite C1 ląstelę, paspauskite mygtuką , į laukelį informacijai įvesti (6 pav.) įrašykite „=A7+“ ir paspauskite mygtuką funkcijų sąrašui iškviesti. Išsiskleidusiame funkcijų sąraše bakstelėkite funkciją AVERAGE. Kortelės funkcijos argumentams įvesti (6 pav.) laukelyje „Number1“ įrašykite lentelės ląsteles, kurių duomenų verčių vidurkį norite apskaičiuoti, arba paspauskite mygtuką ir tas ląsteles pažymėkite lentelėje, arba įrašykite vertes laukelyje ir paspauskite OK. Tą patį gausite, jeigu pažymėję C1 ląstelę ir joje įrašę „=A7+“, paspaudę komandų mygtuką iš dialogo kortelės „Insert Function“ (5 pav.) iškviesite funkciją AVERAGE ir paspauskite OK. Vietoje ląstelės arba fragmento adreso į laukelį „Number“ galite įvesti jo vardą arba stulpelio ar eilutės antraštę, kai dialogo kortelėje „Options/Calculations“ įjungtas jungiklis „Accept labels in formulas“. Į laukelį „Number“ (6pav.) galima įvesti daug vieno tipo argumentų. Skirtingų tipų argumentus reikia įrašyti į skirtingus laukelius. Laukelis formulei įvesti Laukeliai argumentams nurodyti Argumentų skaitinės reikšmės Rezultatas Funkcijos aprašymas Svarbiausios Excel funkcijos „Excel“ yra per 300 funkcijų. Šiame skyrelyje aprašysime tik „Excel“ funkcijų meistro siūlomas funkcijas. Funkcijas grupuosime ir vardysime taip, kaip jas grupuoja ir vardija „Excel“ funkcijų meistras. Funkcijos vardą ir privalomus argumentus rašysime pajuodintu (Bold) šriftu, o normaliu šriftu – argumentus, kuriuos, rašant formulę, galima praleisti. Finansinės (Financial) funkcijos Finansinių funkcijų argumentų prasmių lentelė Argumentas Prasmė cost end_period factor finance_rate fv guess life month no_switch nper per period pmt pv rate reinvest_rate salvage start_period type value values Kaina (pvz., pradinė turto kaina) Paskutinis periodas, kurį naudojate ieškodami funkcijos reikšmės Daugiklis Palūkanų procentai, kuriuos mokate už pasiskolintus pinigus Būsimoji vertė (pvz., vertė, susidaranti po paskutinės įmokos) Numatomas procentas (pvz., pelno procentas) Naudojimo trukmė (pvz., periodų skaičius, po kurio turtas nusidėvi iki liekamosios vertės) Mėnesių skaičius pirmaisiais metais Loginis argumentas. Įvedus FALSE, turto nusidėvėjimas bus apskaičiuojamas tiesiniu metodu Periodų skaičius (pvz., nper = 6, jeigu 6 mėnesiams gautą paskolą turite grąžinti mokėdami kas mėnesį) Periodų skaičius (pvz., per = 2, jeigu norite sužinoti, kokias palūkanas gausite už antrąjį periodą) Periodo numeris (pvz., period = 3, jeigu norite apskaičiuoti, kokią sumą reikės grąžinti trečią mėnesį) Vienodų periodinių mokėjimų dydis (pvz., kas mėnesį mokate arba gaunate 200 Lt) Esamoji vertė (pvz., paskolintų arba pasiskolintų pinigų suma) Norma (pvz., palūkanų) per periodą (fiksuotą laikotarpį) Palūkanų procentai, kuriuos gaunate už investuotus pinigus Liekamoji vertė baigus naudoti turtą Pirmasis periodas, kurį naudojate ieškodami funkcijos reikšmės Mokėjimo tipas. 0 arba praleista – kai mokama periodo gale, 1 – kai pradžioje Dydis. Tai gali būti gaunami arba išleidžiami pinigai Nevienodų periodinių mokėjimų dydžiai (pvz., kai kas mėnesį mokate arba gaunate nevienodas pinigų sumas). Į funkciją jie įvedami lentelės fragmentu arba masyvu. Lentelė 3. „MS.Excel“ finansinės funkcijos Finansinės funkcijos DB(cost;salvage;life;period;month) – įveda turto nuvertėjimą per tam tikrą periodą fiksuotai mažėjančio likučio metodu (nuvertėjimo procentai nekinta). Pavyzdys Įvedę DB(10000;1000;4;3;5), sužinosite, kad turtas nuvertėjo 2012,33 Lt. Čia10000 – pradinė turto vertė, 1000 – liekamoji vertė, 4 – metai iki susidėvėjimo, 3 ir 5 – metai ir mėnuo, iki kada norite sužinoti įrengimo nusidėvėjimą. DDB(cost;salvage;life;period;factor) – įveda turto nusidėvėjimą per tam tikrą periodą, apskaičiuotą nuo argumento „factor“ (neįrašius, įveda 2) priklausančiu metodu. FV(rate;nper;pmt;pv;type) – įveda būsimąją investicijos vertę. Pavyzdys Įvedę FV(12%;2;-1000;-500;1), sužinosite, kad investicija Jums kainuos 3001,60 Lt. Čia 12% - metinės palūkanos (pvz., už pirkimą į kreditą), 2 – išsimokėjimo trukmė dveji metai, -1000 – kasmetinė įmoka, -500 – pasiskolinta suma, 1(0) – įmoka metų gale (pradžioje). IPMT(rate;per;nper;pv;fv;type) – įveda palūkanas už investiciją, išmokamas nurodytais laikotarpiais. Neįrašius „fv“, įveda 0. Pavyzdys Įvedę IPMT(12%;2;6;3000), gausite – 315,64 Lt, t.y. sužinosite, kad už antrąjį laikotarpį (pvz., mėnesį) Jums teks mokėti 315,64 lt palūkanų. IRR(values;guess) – įveda investicijos pelno normą. Pavyzdys Įvedę IRR(B2:B5), kur B2 ląstelėje įrašytos projekto išlaidos (pvz., -10000), B3 ląstelėje – numatomos pajamos pirmaisiais metais (pvz., 1200), B4 ląstelėje – antraisiais metais (pvz., 5000), B5 ląstelėje – trečiaisiais metais (pvz., 7000), sužinosite vidutinę investicijos pelno normą 12%. MIRR(values;finance_rate;reinvest rate) – įveda esant skirtingoms palūkanoms gaunamų ir išleidžiamų pinigų vidinę pelno normą. Pavyzdys Įvedę MIRR(B2;B5;10%;14%), kur B2 ląstelėje įrašyta projektui su 10% palūkanomis paimta paskola (pvz., -2500), B3, B4, B5 ląstelėse – pajamos iš projekto atitinkamai pirmaisiais metais (pvz., 3200), antraisiais (pvz., 6000) ir trečiaisiais (pvz., 7000) metais, kurias Jums pavyko investuoti už 14%, sužinosite, kad gausite 10% pelno. NPV(rate;value1;value2;...) – įveda investicijos, kurią sudaro periodiniai pinigų srautai, grynąją esamąją vertę, kai duota diskonto norma. Pavyzdys Įvedę NPV(12%;-5000;2000;3100;1700;1500), sužinosite, kad realioji investicijos vertė po ketverių metų bus 1268,14 Lt, kai metinė infliacija yra 0,12, investicijos kaina 5000 Lt, pirmųjų metų pajamos 2000 Lt, antrųjų – 3100Lt, trečiųjų – 1700Lt ir ketvirtųjų – 1500Lt. PMT(rate;nper;pv;fv;type) – įveda periodines paskolosmokėjimo sumas. Pavyzdys Įvedę PMT(0,12/12;10;7500), gausite – 791,87 Lt ir sužinosite, kad 7500 Lt paskolai padengti kas mėnesį teks mokėti 791,87, kai metinės palūkanos yra 12%, o paskolą grąžinti numatote per 10 mėnesių. PPMT(rate;per;nper;pv;fv;type) – įveda nurodyto periodo mokėjimą be palūkanų paskolai padengti. Pavyzdys Įvedę PPMT(0,12/12;10;3;7500), sužinosite, kad trečią mėnesį be palūkanų teks mokėti 731,27 Lt. PV(rate;nper;pmt;fv;type) – įveda esamąją investicijos arba skolos vertę. Pavyzdys Įvedę PV(0,12/12;10;250;;0), sužinosite, kad už tam tikrą investiciją, 10 mėnesių gaudami po 250 Lt su 12% metinių palūkanų, iš viso gausite 2843,63 Lt. Įvedę PV(0,12/12;12*5;-250), sužinosite, kad už mokėdami paskolą kas mėnesį 250 Lt, kai palūkanų norma 12%, per 5 metus sumokėsite 11238,76 Lt. RATE(nper;pmt;pv;fv;type;guess) – įveda palūkanų normą procentais per periodą. Neįrašius „guess“, įveda 10. Pavyzdys Įvedę RATE(24;-130;3000), gausite 0,32% ir sužinosite, kad už 3000 Lt grąžindami paskolą per 24 mėnesius ir kas mėnesį mokėdami po 130 Lt, sumokėsite 0,32%x12=3,84% metinių palūkanų. SLN(cost;salvage;life) – įveda turto nuvertėjimą per periodą, apskaičiuotą tiesiniu metodu. Pavyzdys Įvedę SLN(10000;1000;4), sužinosite, kad turtas, kurio pradinė vertė 10000Lt, per metus nuvertėja 2250Lt. Čia 1000 – turto liekamoji vertė, 4 – metai, per kuriuos turtas susidėvi. SYD(cost;salvage;life;per) – įveda turto nuvertėjimą per nurodytą periodą, apskaičiuotą metų sumos metodu. Pavyzdys Įvedę SYD(10000;1000;4;2), sužinosite, kad antraisiais metais turtas, kurio pradinė vertė 10000Lt, nuvertėjo 2250Lt. Čia 10000 – pradinė turto vertė, 1000 – liekamoji vertė, 4 – metai, per kuriuos susidėvi, 2 – periodo numeris. VDB(cost;salvage;life;start_period;end_period;factor;no_switch) – įveda turto nusidėvėjimą per nurodytą laikotarpį, apskaičiuotą mažėjančio likučio metodu. Pavyzdys Įvedę VDB(10000;1000;4;0;2), sužinosite, per pirmuosius dvejus metus turtas, kurio pradinė vertė 10000Lt, nuvertėjo 7500Lt. Čia 1000 – liekamoji turto vertė, 4 – metai, per kuriuos turtas susidėvi, 0 ir 2 – periodų numeriai. Datos ir laiko (Date & Time) funkcijos Datos ir laiko funkcijų argumentų prasmių lentelė Argumentas Prasmė date_text day end_date hour method minute month Return_type second serial_number significance start_date time_text year Data, užrašyta tekstu (pvz., 22-aug-55) Diena (pvz., Justina Volkūnaitė23). Įvedus skaičių, didesnį už dienų skaičių mėnesyje, data bus apskaičiuota jį pridedant prie pirmosios mėnesio dienos (pvz., įvedus DATE(96.5.43), įvesta data bus 96.06.12) Data, iki kurios skaičiuoti dienas Valanda – skaičius nuo 0 iki 23 Nurodo, kokiu metodu amerikietišku ar europietišku (method = TRUE) skaičiuoti dienas Minutė – skaičius nuo 0 iki 59 Mėnuo – skaičius nuo 1 iki 12 Skaičius įvedamos vertės tipui nurodyti Sekundė – skaičius nuo 0 iki 59 Kodas datai ir laikui apskaičiuoti. Jo sveikoji dalis gali reikšti datą, o trupmeninė – laiką (pvz., 2376,7) Skaičius tikslumui nurodyti Data, nuo kurios skaičiuoti dienas Laikas, užrašytas tekstu (pvz., „3:15AM“) Metai (pvz., 1996) Lentelė 4. „MS. Excel“ datos ir laiko funkcijos Datos ir laiko funkcijos DATE(year;month;day) – įveda nurodytos datos kodą. Pavyzdys Funkcija DATE(1900;01;1) įves 1, o funkcija DATE(2078;12;31) įves 65380. DATEVALUE(date_text) – įveda lentelės leidžiamu teksto formatu įrašytos datos kodą. Pavyzdys Funkcija DATEVALUE(„22-aug-55“) įves 20323. DAY(serail_number) – įveda kodu įrašytos datos mėnesio dieną. Pavyzdys Funkcija DAY(23157) įves 26. DAYS360(start_date;end_date;method) – įveda dienų skaičių tarp dviejų datų, įrašytų datos formatu arba kodu. Pavyzdys Įvedę funkciją DAYS360(„96/5/10“;„96/5/22“), gausite 12. HOUR(serial_number) – įveda kodo trupmenine dalimi įrašytą valandą nuo 0 iki 23. Pavyzdys Įvedę HOUR(0,4) arba HOUR(1056,4) gausite 9, o įvedę HOUR(0,95) arba HOUR(1056,95) gausite 22. MINUTE(serial_number) – įveda kodu įrašytą minutę. Pavyzdys Įvedę MINUTE(2,01), gausite 14. MONTH(serial_number) – įveda kodu įrašytą mėnesį. Pavyzdys Įvedę MONTH(300), gausite 10. NOW( ) – įveda datos ir valandos kodą lentelės perskaičiavimo arba funkcijos sužadinimo momentu. SECOND(serial_number) – įveda kodu įrašytą sekundę. Pavyzdys Įvedę SECOND(2,01), gausite 24. TIME(hour;minute;second) – įvestą laiką paverčia kodu. Pavyzdys Įvedę TIMES(5;15;23), gausite 0,22. Šis kodas reiškia 5val.15min.23sek. TIMEVALUE(time_text) – tekstu įvestą laiką paverčia kodu. Pavyzdys Įvedę TIMEVALUE(„3:15AM“), gausite 0,14. TODAY( ) – įveda datos kodą lentelės perskaičiavimo arba funkcijos sužadinimo momentu. WEEKDAY(serial_number;return_type) – įveda kodu įrašytos datos savaitės dienos numerį. Kai argumentas „return_type“ praleistas, 1 reiškia pirmadienį, 2 – antradienį,..., 7 – sekmadienį. YEAR(serial_number) – įveda kodu įrašytos datos metus. Pavyzdys Įvedę YEAR(2256,15), gausite 1906. Matematinės ir trigonometrinės funkcijos ABS(number) – įveda skaičiaus absoliutinę reikšmę. Pavyzdys ABS(-13) įves 13. ACOS(number) – įveda skaičiaus arkkosinusą. ACOSH(number) – įveda skaičiaus atvirkštinį hiperbolinį kosinusą. ASIN(number) – įveda skaičiaus arksinusą. ASIN(number) – įveda skaičiaus atvirkštinį hiperbolinį sinusą. ATAN(number) – įveda skaičiaus arktangentą. ATAN2(x_num; y_num) – įveda koordinatėmis aprašyto kampo arktangentą. ATANH(number) – įveda skaičiaus atvirkštinį hiperbolinį tangentą. CEILING(number;significance) – įveda skaičių, suapvalintą iki nurodyto reikšmingumo skilčių, jį padidindama. Pavyzdys Įvedę funkciją CEILING(2,523;0,01), gausite 2,53, įvedę CEILING(2,523;0,1)gausite2,6. COMBIN(number;number_chosen) – įveda galimų derinių skaičių, kai duotas bendras objektų skaičius ir jų skaičius (number_chosen) kiekviename derinyje. Pavyzdys Įvedę funkciją COMBIN(10;3), gausite 120. COS(number) – įveda skaičiaus kosinusą. COSH(number) – įveda skaičiaus hiperbolinį kosinusą. DEGREES(angle) – radianais įrašytą kampą apskaičiuoja laipsniais. Pavyzdys Įvedę DEGREES(PI()), gausite 180. EVEN(number) – suapvalina skaičių iki artimiausio didesnio sveikojo lyginio skaičiaus. Pavyzdys Įvedę EVEN(3), gausite 4. EXP(number) – įveda skaičiaus eksponentinę funkciją. Pavyzdys Įvedę EXP(5), gausite 148,41316. FACT(number) – įveda skaičiaus faktorialą. Pavyzdys Įvedę FACT(5), gausite 120. FLOOR(number;significance) – suapvalina skaičių iki nurodyto reikšmingumo skilčių, jį sumažindama. Pavyzdys Įvedę funkciją FLOOR(2,523;0,01), gausite 2,52, įvedę FLOOR(2,523;0,1), gausite 2,5. INT(number) – suapvalina skaičių iki artimiausio mažesnio sveikojo skaičiaus. Pavyzdys Įvedę INT(123,4), gausite 123. LN(number) – įveda ir įveda natūralųjį logaritmą. LOG(number;base) – įveda skaičiaus logaritmą nurodytu pagrindu. LOG10(number) – įveda skaičiaus dešimtainį logaritmą. MDETERM(array) – įveda matricos determinantą. Matricą į funkciją įvesite nurodydami simetrinį lentelės fragmentą, pavyzdžiui, D3:G6 arba įrašydami konstantas(pvz.,1\2\3\4;4\3\2\1;1\1\1\1;6\3\2\1). MMULT(array1;array2) – įveda dviejų matricų sandaugą. Antroje matricoje turi būti tiek eilučių, kiek pirmoje buvo stulpelių. MOD(number;divisor) – įveda skaičiaus dalybos liekaną. Pavyzdys Įvedę MOD(3;2), gausite 1. ODD(number) – suapvalina skaičių iki artimiausio didesnio sveikojo nelyginio skaičiaus. Pavyzdys Įvedę EVEN(4) gausite 5. PI( ) – įveda π reikšmę 15 skaitmenų po kablelio tikslumu. POWER (number;power) – įveda rezultatą, gautą pakėlus skaičių laipsniu. Pavyzdys Įvedę POWER(2;3), gausite 8 (23). PRODUCT(number1;number2;...) – įveda skaičių sandaugą. RADIANS(angle) – kampo laipsnius apskaičiuoja radianais. Pavyzdys Įvedę RADIANS(180), gausite 3,141592654 RAND( ) – įveda atsitiktinį skaičių tarp 0 ir 1. Pavyzdys Įvedę RAND(),galite gauti 0.013050141, 0,225618748 arba kitą atsitiktinį skaičių. ROMAN(number;form) – skaičių, užrašytą arabiškais skaitmenimis, paverčia nurodytos formos skaičiumi, užrašytu romėniškais skaitmenimis (tekstu). Pavyzdys Įvedę ROMAN(532,0), gausite DXXIII. ROUND(number;num_digits) – suapvalina skaičių iki nurodytojo skaitmens po kablelio. Pavyzdys Įvedę ROUND(3,176;1), gausite 3,2. ROUNDDOWN(number;num_digits) – suapvalina skaičių į mažesnę pusę iki nurodytojo skaitmens po kablelio. Pavyzdys Įvedę ROUNDDOWN(3,176;1), gausite 3,1. ROUNDUP(number;num_digits) – suapvalina skaičių į didesnę pusę iki nurodytojo skaitmens po kablelio. Pavyzdys Įvedę ROUNDUP(3,136;1), gausite 3,2. SIGN(number) – įveda skaičiaus ženklą. Pavyzdys Įvedę SIGN(-3), gausite -1, o įvedę SIGN(3) gausite 1. SIN(number) – įveda skaičiaus ženklą. SINH(number) – įveda skaičiaus hiperbolinį sinusą. SQRT(number) – įveda rezu;tatą, gautą apskaičiavus skaičiaus kvadratinę šaknį. SUBTOTAL(function_num;ref) – įveda nurodyto eilutės ar stulpelio fragmento duomenų apdorojimo nurodyto funkcija rezultatą. Pavyzdys Įvedę SUBTOTAL(5;E2:E10), gausite nurodytose ląstelėse esančią mažiausią reikšmę. SUM(number1;number2;...) – įveda visų nurodytų argumentų (iki30) sumą. SUMIF(range;criteria;sum_range) – palygina pirmojo lentelės fragmento (range) ląstelių reikšmes su sąlyga ir apskaičiuoja tik tų atitinkamų antrojo lentelės fragmento (sum_range) ląstelėse esančių skaičių sumą, kurios pirmajame fragmente šią sąlygą tenkino. Pavyzdys Jeigu pirmojo fragmento C3:C5 ląstelėse yra skaičiai 520, 500, 515, o antrojo fragmento D3:D5 – skaičiai 53, 67, 17, tada įvedę funkciją SUMIF(C3:C5;„>500“;D3:D5), gausite 70, nes pirmame fragmente tik C3 ir C5 ląstelių duomenys tenkina sąlygą, o jas atitinka antrojo fragmento D3 ir D5 ląstelėse, kuriose yra skaičiai 53 ir 17. SUMPRODUCT(array1;array2;array3;...) – įveda vienodo dydžio nurodytų masyvų elementų sandaugų sumą. SUMSQ(number1;number2;...) – įveda skaičių kvadratų sumą. SUMX2MY2(array_x;array_y0)– įveda dviejų vienodo dydžio masyvų atitinkamų elementų skirtumų sumą. SUMX2PY2(array_x;array_y) – įveda dviejų vienodo dydžio masyvų atitinkamų elementų kvadratų sumų sumą. SUMXMY2(array_x;array_y) – įveda dviejų vienodo dydžio masyvų atitinkamų elementų skirtumų kvadratų sumą. TAN(number) – įveda skaičiaus tangentą. TANH(number) – įveda skaičiaus hiperbolinį tangentą. TRUNC(number;number_digits) – įvesdama skaičių pašalina nurodytą trupmeninę skaičiaus dalį. Pavyzdys Įvedę TRUNC(-10,2534;2), gausite -10,25. Paieškos ir koordinačių (Lookup & Reference) funkcijos Paieškos ir koordinačių funkcijų argumentų prasmių lentelė Argumentas Prasmė a1 abs_num area_num col_index_num column_num friendly_name index_number link_location lookup-value match_type range_lookup ref_text reference row_num sheet_text table_array vector Loginis argumentas. Kai a1=TRUE arba jo nėra, adresą sudarys stulpelio ir eilutės kodai (pvz., A1). Kai a1=FALSE, adresą sudarys eilutės ir stulpelio numeriai (pvz.,R1C1). Adreso tipas (1 arba nieko – absoliutinis adresas, 2 – fiksuota eilutė, 3 – fiksuotas stulpelis, 4 – santykinis adresas). Lentelės fragmento eilės numeris. Fragmento stulpelio eilės numeris. Stulpelio numeris. Patarimas. Įrašo eilės numeris. Iškviečiamo dokumento adresas. Požymis. Pažymio paieškos būdas. Loginis argumentas (TRUE, FALSE). Ląstelės adresas. Ląstelės arba fragmento adresas. Eilutės numeris. Dokumento vardas (pvz., „Excel lentelė“). Lentelės fragmentas. Vektorius. Jį sudaro duomenų eilutė arba stulpelis. Lentelė 5. „MS. Excel“ paieškos ir koordinačių funkcijos Paieškos ir koordinačių funkcijos ADDRESS(row_num;column_num;abs_num;a1;sheet_text) – teksto formate įveda tam tikro tipo ląstelės adresą. AREAS(reference) – įveda adresais nurodytų fragmentų skaičių. CHOOSE(index_number;value1;value2;...) – įveda eilės numeriu nurodytą reikšmę. COLUMN(reference) – įveda adresu nurodyto stulpelio numerį. COLUMNS(array) – įveda matricos arba fragmento stulpelių skaičių. HYPERLINK(link_location;friendly_name) – sukuria ryšį dokumentaui iš tinklo centrinio kompiuterio (serverio), Intraneto ir Interneto iškviesti. HLOOKUP(lookup_value;table_array;row_index_num;range_lookup) – suranda lentelės fragmento (table_array) ląstelę, kurios eilutė nurodyta fragmento eilutės numeriu (row_index), o stulpelis – požymiu (lookup_value), įrašytu viršutinėje stulpelio ląstelėje ir įveda surastos ląstelės reikšmę. INDEX(reference;row_num;column_num;area_num) – įveda nurodyto (area_num) fragmento (reference) ląstelės adresą, nurodytą lentelės fragmento eilutės ir stulpelo numeriais. INDEX(array;row_num;column_num) – įveda eilutės ir stulpelio eilės numeriais nurodytos fragmento ląstelės vertę. INDIRECT(ref_text;a1) – įveda adresu (ref_text) nurodytos ląstelės duomenis. LOOKUP(lookup_value;lookup_vector;rezult_vector) – įveda lentelės požymio fragmente (lookup_vector) nurodytą požymį (lookup_value) atitinkančią arba artimiausią mažesnę duomenų fragmento (rezult_vector) reikšmę. LOOKUP(lookup_value;array) – suranda matricos stulpelį arba eilutę, kurios pirmoje ląstelėje yra požymis, ir įveda to stulpelio arba eilutės paskutinės ląstelės turinį. MATCH(lookup_value;lookup_array;match_type) – įveda fragmento elemento eilės numerį, kuris tam tikru būdu tenkina nurodytą požymį. OFFSET(reference;tows;cols;height;width) – įveda nurodyto dydžio fragmento, perkelto per – žinomą eilučių ir stulpelių skaičių, naują adresą. ROW(reference) – įveda fragmento ląstelių eilučių numerių vertikalią matricą. ROWS(array) – įveda matricos arba fragmento eilučių skaičių. TRANSPOSE(array) – transponuoja nurodytą matricą (matricos eilutes ir stulpelius sukeičia vietomis). VLOOKUP(lookup_value;table_array;col_index_num;range_lookup) – pirmame fragmente (table_array) stulpelyje suranda eilutę, kurioje yra požymis (lookup_value), ir įveda nurodyto stulpelio (col_index_num) tos pačios eilutės turinį. Išvados Kiekviena įstaiga kaupia ir tvarko didelius jos kasdieninio darbo organizavimui ir klientų aptarnavimui skirtų duomenų kiekius. Neatskiriama jų veiklos dalis yra įvairių sąskaitų, sąrašų, apskaitos registrų ir žiniaraščių tvarkymas. Daugumai šių dokumentų būdinga tai, kad jie yra ne tiktai duomenų registravimo, bet ir jų apdorojimo organizavimo priemonė. Sprendžiant įstaigos valdymo uždavinius, tenka ieškoti dokumentuose saugomų duomenų, juos grupuoti, atlikti įvairius skaičiavimus. Todėl vartotojams reikalingos tokios dokumentų tvarkymo programos, kurios padėtų ne tiktai parengti gražios formos dokumentus, bet ir palengvintų dokumentuose saugomų duomenų analizę, skaičiavimus, atskaitų rengimą. Įstaigose ir įmonėse kompiuteriniam sąskaitų, žiniaraščių ir kitokių dokumentų tvarkymui efektyviai naudojama populiari taikomųjų programų rūšis, kuri vadinama skaičiuoklėmis. Literatūra 1. 1.A.Vidžiūnas, R. Marčiulynienė: “Microsoft Excel 97-2000“, Kaunas1999 2. 2.B. Lenovičienė „Microsoft Excel 2000”, Kaunas 2000 3. www.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!