Šiuolaikinio jaunimo vertybių problema

Bene visais amžiais žmonės siekė būti tokiais, kad kiti jaustų jiems pagarbą ir pripažinimą. Buvimas sąžiningu, doru, garbingu asmeniu, reiškia buvimą idealu, kuris į istoriją bus įrašytas kaip išskirtinis, nepakartojamas, „geras“. Tokio idealaus asmens sąvoka įvairiais laikais buvo suprantama nevienodai. Antikoje idealas turėjo pasižymėti ne tik tuometinėmis gėrio supratimą atspindinčiomis charakterio (drąsa, dora, sąžiningumu), bet ir fizinėmis savybėmis. Viduramžiais svarbiausiais tapo dvasiniai bruožai, o kūnas pasitraukė į antrą planą. Naujausiais laikais, galima sakyti, kad grįžtama prie Antikos įsivaizdavimo, nes idealiu žmogumi negali būti koks luošys ar žmogus, neatitinkantis kitų grožio kanonų. Jaunas bręstantis žmogus yra dar tik savęs ieškojimų kelyje, todėl jam aplinkiniai daro didžiulę įtaką formuodami jo dar tik besimezgančias moralines nuostatas. Ir turbūt galima teigti, kad didžiausia moralės pasikeitimo skirtumą galima pastebėti jaunosiose kartose, kurios lyg kempinė sugeria naujas nuomones ir idėjas. Tarkim, jei intelektualai sumanytų, kad vagystė nėra labai smerktinas dalykas, tai pirmuosius šios nuomonės praktinius padarinius pamatytume jaunimo tarpe. Jaunimui didžiausią įtaką daro ir vertybių sistemą formuoja artimi šeimos nariai, giminės, draugai, mokytojai, žiniasklaida ir klubai bei draugijos, kuriose jie lankosi ar kurioms priklauso. Auklėjant skiepijama atjauta kitiems žmonėms, tolerancija, dora. Šios vertybės padeda jaunam žmogui įsiliesti į visuomenės gretas, geriau suprasti kitus. Tokios vertybės kaip drąsa, ryžtas, savarankiškumas, išdidumas, pricipingumas, pasitikėjimas savimi taip pat yra labai svarbios, kadangi suformuoja stiprų ir unikalų asmenybės charakterį, kuris užtikrina jo unikalumą visuomenėje. O ištikimybė, pasiaukojimas, išradingumas, bendradarbiavimas padeda sukurti draugiškus ir gerus santykius su aplinkiniais žmonėmis, bendravimą padaro nuoširdų bei atvirą, jei susitinka tokias pat vertybes puoselėjančios asmenybės. Žmogus, kuriam šios vertybės nėra svetimos, galėtų būti laikomas idealu, tačiau tam, kad pasižymėtų šiomis savybėmis, žmogus nuo pat mažumės turėtų būti mokomas taip elgtis, o pirmieji to mokytojai turėtų būti tėvai. Santykiai šeimoje būna dvejopi: arba geri arba komplikuoti. Pirmuoju atveju šeimoje vyrauja draugiška, atvira aplinka, kurioje jaunuolis jaučiasi esąs pilnateisiu šeimos nariu, kurio nuomonės paisoma priimant įvairius sprendimus. Tokia liberali aplinka įskiepija jam šeimos vertybes, kuriomis remiasi jos bendravimas. Dažniausiai tai būna draugiškumas, atvirumas, meilė ir rūpinimasis savo artimu bei sąžiningumas Tarpusavio santykiai kupini meilės, tolerancijos, pagarbos vienas kitam, taip pat supratimo, kad kiekvienas žmogus – savita asmenybė ir reikia mokėti jį priimti tokį, koks jis yra. Kitaip tariant paauglys mokomas būti aktualizatoriumi, t.y. visapusiškai pažinti save, būti visada teisingu ir sąžiningu su pačiu savimi, o kitus žmones priimti kaip asmenybes, kurių asmeninės savybės yra unikalios ir nepakartojamos. Kita sąlyga normaliam jaunuolio vystimuisi – laisvė. Jis neturėtų visiškai priklausyti nuo tėvų, antraip sustoja jo savarankiškos asmenybės formavimas, jis įpranta nebegalvoti apie savo veiksmų pasekmes, nes neprisiima jokios atsakomybės vykdydamas vyresniųjų nurodymus. Bėgimas nuo atsokomybės gali žmogų padaryti bailiu, „kilimėliu“ arba netgi egoistu. Kada šeimoje santykiai yra nekokie, užstringa vertybių perdavimo mechanizmas ir atmosfera namuose būna įtempta. Vaikai ir tėvai manipuliuoja vieni kitais,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!