Šiuolaikinės makroekonominės teorijos

Makroekonomika yra ekonomikos teorijos mokslo dalis, kuri nagrinėja visuminę ekonomikos veiklą. Kas analizuojama mikroekonomikoje sujungiama ir su makroekonomika, tam kad sutelktume dėmesį į dalykus, kurie veikia visą ekonomiką.
Makroekonomikos mokslą labiausiai domina infliacija, nedarbas, ekonominis stabilumas ir nestabilumas, ekonominis augimas, nacionalinė ir pasaulinė ekonomika. Makroekonomika paliečia ekonomines teorijas,kurias įtakoja šie fenomenai: monetarinė ir fiskalinė politika, kurios bando palaikyti pastovumą; pajamų politika padeda kaupti kapitalą ir didinti efektyvumą; pasiūlos politika stengiasi sumažinti nedarbo lygį bei pasiekti defliaciją; valiutinė politika padeda sureguliuoti pasaulinę ekonomiką.
Makroekonomika – ekonomikos mokslo šaka, tirianti bendrąją ekonomikos veiklą, ekonomikos kaip visumos funkcionavimą.
Makroekonomika yra ekonomikos teorijos dalis, todėl turi ryšių su mikroekonomika. Ryšys makroekonomikos ir mikroekonomikos grindžiamas tuo, kad šiuolaikinė makroekonomika remiasi teoriniais mikroekonomikos pagrindais. Skirtumas yra tas, kad mikroekonomika nagrinėja namų ūkių ir firmų individualius sprendimus rinkos sąlygomis, o makroekonomika – visų subjektų logiką, visą šalies ekonomiką, nedetalizuodama savarankiškų subjektų elgesio. Makroekonomika ekonomika nagrinėja kaip visumą.
Makroekonomika taiko ir bendruosius, ir būdinguosius mokslinio tyrimo metodus. Svarbiausieji bendrieji mokslinio tyrimo metodai yra: mokslinės abstrakcijos metodas, į kurį įeina įvairūs pažinimo būdai (hipotezės, teorijos, kategorijos, dėsniai); analizės, dedukcijos ir sintezės metodas; istorinės analizės metodas; ekonominės – matematinis modeliavimas; norminės ir pozityviosios analizės derinimas.
Svarbiausias iš būdingųjų metodų yra makroekonominis agregavimas – reiškinių ir procesų jungimas į vieną visumą.
Makroekonominiu požiūriu visas šalies ūkis susideda iš trijų makroekonominių rinkų ir keturių makroekonominių subjektų arba sektorių (1 pav.) .
Svarbiausia makroekonominė problema yra ekonominio augimo užtikrinimas, bet didžiausios makroekonominės problemos yra infliacija ir nedarbas. Infliacija reiškia bendrą kainų lygio kilimą, pinigų nuvertėjimą, gyvenimo lygio smukimą ir pan.
Nedarbo buvimas ekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio visuomenes išteklių praradimą. Nedarbas būna:
1. Ciklinis nedarbas – jį sąlygoja aktyvumo svyravimai;
2. Migracinis nedarbas yra laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiškumas, jo priežastys įvairios, pvz.: jaunimas ne iškarto randa darbą, kiti ieško geresnio darbo ir pan.;
3. Struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo išteklių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!